Tūkstantmečio mokyklų programa (TŪM), kuria užsibrėžta kiekvienam Lietuvos vaikui suteikti galimybę mokytis atviroje ir šiuolaikiškoje mokykloje, iš teorinio lygmens pamažu persikelia į praktinį – pirmieji apčiuopiami darbai jau atliekami ir į antrąjį šios programos srautą patekusiose penkiose Šakių rajono savivaldybės mokyklose.
Vicemero Dariaus Jakavičiaus teigimu, TŪM programa į rajono mokyklas turėtų pritraukti apie 1 mln. 500 tūkst. eurų investicijų – iš jų 500 tūkst. eurų atiteks Šakių „Žiburio“ gimnazijai, o Šakių „Varpo“ mokykla, Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos gimnazija, Griškabūdžio gimnazija ir Lukšių Vinco Grybo gimnazija dalinsis po 250 tūkst. eurų. Dalis šių pinigų bus skiriama įvairioms veikloms, kaip antai mokytojų kvalifikacijos tobulinimui, tačiau didesniąją dalį vis tik suplanuota investuoti į infrastruktūrą. Tad ką konkrečiai planuojama pertvarkyti arba įrengti?
Anot D. Jakavičiaus, Šakių „Žiburio“ gimnazijoje ketinama įrengti geros savijautos erdvę, mokinių ir mokytojų saviraiškos centrą, menų inkubatorių, rekonstruoti mokytojų kambarį, modernizuoti informacinių technologijų ir fizikos kūrybines dirbtuves, atnaujinti chemijos ir fizikos kabinetuose esančias pasirengimo patalpas. Šakių „Varpo“ mokykloje norima atnaujinti biblioteką, Žiemos sodą bei pagalbos mokiniui specialisto kabineto sensorinę erdvę.
Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos gimnazijos direktorius Romualdas Vadluga sako, jog nors programoje numatytų tikslų realizacija jau prasidėjo, tačiau nuotaikos ne pačios džiugiausios – jas kartina neaiškios, sudėtingos ir laiką gaišinančios viešųjų pirkimų procedūros. D. Pavalkio nuotr.
Ne ką mažiau ambicingų užmojų turi ir už rajono centro ribų esančios mokyklos. Štai Griškabūdžio gimnazijoje ruošiamasi įrengti fizikos-chemijos laboratoriją, menų kabinetą, atnaujinti informacinių technologijų kabinetą, įrengti aktyvaus judėjimo lauko zonos aikštelę, turėklinį keltuvą neįgaliesiems. Vinco Kudirkos gimnazijoje suplanuota rekonstruoti biblioteką ir skaityklą, įrengti ar atnaujinti keturis pagalbos mokiniui specialistų kabinetus, įkurti muzikos kabinetą-laboratoriją, atnaujinti fizikos kabinetą ir įkurti robotikos laboratoriją. Lukšių Vinco Grybo gimnazijoje – rekonstruoti biblioteką ir skaityklą, įrengti edukacinę-sveikatinimo erdvę „Pradinukų“ koridoriuje, lauko klasę, mokinių bendradarbiavimo erdvę, gamtos mokslų laboratoriją. Taip pat paruošti sensorinę erdvę ir sensorinį kambarį, perkelti mokomąją virtuvėlę, pirmojo ir antrojo aukšto koridorius pritaikyti gimnazijos istorijos centro ekspozicijoms.
Nors mokyklose remonto darbai jau įsibėgėjo, tačiau „Draugo“ kalbinti įstaigų vadovai ar juos pavaduojantys asmenys itin dideliu entuziazmu netrykšta, mat iki galo neaišku, ar darbus bus spėta užbaigti iki rudens, be to, stringa reikiamų priemonių ir įrangos įsigijimo procesai.
„Matote, dabar tik patalpos remontuojamos, o to neužtenka, kad startuotume pilnu pajėgumu rugsėjį. Dar reikia baldų, priemonių ir t. t. Tam yra atskiri pirkimai, o jie gali užtrukti. Vienaip planavome, tačiau kitaip reikalai dėliojasi“, – padėtį komentavo Lukšių Vinco Grybo gimnazijos direktorė Nijolė Šapolienė.
Panašius nuogąstavimus išreiškė ir Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos gimnazijos direktorius Romualdas Vadluga, prasitaręs, jog dėl apsunkintų viešųjų pirkimų procesų viskas yra savotiškoje „mirties būsenoje“.
„Nei įranga, nei seminarai, nei konferencijos, nei mokymai nenupirkti ir dar tik ruošiamasi pirkimams. Projektai buvo rašomi, pinigų suma numatyta prieš gerus dvejus metus, o dabar viskas pabrangę. <...> Jei kiekviena mokykla turėtume savo pirkimų krepšelį, tada viskas vyktų aiškiau, greičiau ir sklandžiau. Dabar viską daro savivaldybės viešųjų pirkimų tarnyba, o prisitaikyti sunku, nes visi skirtingi“, – mintimis dalijosi direktoriaus.
Tiesa, nors ir neslėpdamas šiokių tokių abejonių būsimų rezultatų kokybe, R. Vadluga patikino, jog nepaisant sunkumų ir trikdžių užsibrėžti tikslai vis vien bus įgyvendinti. Mat, kaip cituodamas šaunųjį kareivį Šveiką pabrėžė jis, „vis tiek bus kažkaip – dar niekad taip nebuvo, kad niekaip nebūtų“.
„Įgyvendinsim, tik klausimas – kaip. Numatytos priemonės, prekės – jų daug, jos smulkmenos. Nors sakoma, kad smulkmenose realybė, bet ne čia, ne šiuo atveju. Kai pasižiūri, nuvažiuoji į kitas mokyklas, matai įrengtus kabinetus, sensorinius kambarius, iškrovos kambarius, vaikams su tam tikru sveikatos sutrikimu skirtas erdves. Normalaus įrengto kabineto kainos yra didžiulės, neturim tiek pinigų. Galbūt kažkaip mesimės pinigus, nežinau...“ – kalbėjo R. Vadluga.
Vis tik, reziumuodamas bendrą TŪM programoje dalyvaujančių mokyklų padėtį ir nueitą kelią, vicemeras D. Jakavičius siūlė į viską žvelgti kiek pozityviau. Kaip pastebėjo jis, net ir tuo atveju, jei nepavyks išvengti kokių nors nesklandumų, mokyklose bus padaryta daug naujo, gero ir gražaus – juk prisitrauktos papildomos investicijos dar niekuomet neišėjo į bloga.
„Apmaudu tik dėl dviejų dalykų. Pirmiausia dėl to, kad pirmuoju srautu nebuvome pakviesti, nors kiek dėl šito kaltas buvo savivaldybės „nepasiruošimas“ – kitas klausimas. Spėju, tiesiog pritrūko lėšų, tad nemažą dalį savivaldybių atmetė. Dabar gavome tą pačią sumą, tačiau priemonės per tuos metus išties pabrango bent 20 proc., o ir laiko praradome – kalbėtume ne apie pradedamus darbus, o apie pusiaukelę. Antra, labai gaila dėl mažesnių mokyklų, tokių kaip Gelgaudiškio – iki nustatytos 200 mokinių ribos pritrūko keliolikos vaikų ir viskas, nebegalėjo dalyvauti programoje. Labai negeras tas kiekybinis požiūris... O visa kita puiku. Tą, ką anksčiau galėjo sau leisti tik turtingos savivaldybės, ši programa suteikia ir kaimiškosioms – prieinamumą, pažangą, technologijas“, – apibendrino D. Jakavičius.
Nijolė iš Gelgaudiškio:
