Medžioklės sezonas prasideda: švietimo įstaigoms trūksta keliolikos specialistų

Lietuvą kamuojanti pedagogų stygiaus problema, nors ir sulaukia daug dėmesio, tačiau neslopsta. Šakių rajono savivaldybė su ja mėgina dorotis siūlydama 20 tūkst. eurų išmoką įsikūrimui, kelionės į darbą kompensaciją, dalinį persikvalifikavimo studijų kainos padengimą. D. Pavalkio nuotr.

Lietuvą jau ne vienerius metus kamuojantis mokytojų stygius po truputį beldžiasi ir į mūsų savivaldybę. Nors situacija dar nėra kritinė, tačiau tendencija aiški – jau dabar rajono ugdymo įstaigoms trūksta keliolikos specialistų.

Kaip teigia Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Darius Aštrauskas, neseniai buvo atliktos apklausos, po kurių paaiškėjo, kad situacija yra tokia: specialiųjų pedagogų trūksta Šakių „Žiburio“ gimnazijai, Sintautų pagrindinei mokyklai, Šakių ikimokyklinio ugdymo įstaigai „Maži žingsneliai“ ir Gelgaudiškio „Šaltinio“ ugdymo centrui. Kidulių pagrindinei mokyklai trūksta rusų kalbos mokytojo, Gelgaudiškio pagrindinei mokyklai – chemijos ir technologijų mokytojų, Lukšių Vinco Grybo gimnazijai – muzikos ir ikimokyklinio ugdymo mokytojų, Griškabūdžio gimnazijai – muzikos mokytojo, „Mažiems žingsneliams“ – meninio ugdymo mokytojo, Šakių rajono meno mokyklai – chorvedžio ir koncertmeisterio. Ypač specifinių poreikių turi „Šaltinis“ – be specialiojo pedagogo, čia trūksta ir psichologo, ergoterapeuto, judesio korekcijos specialisto.

astrauskas del specialistu trukumoŠvietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo Dariaus Aštrausko teigimu, nors padėtis ir nedžiuginanti, tačiau ji dar nėra kritinė. Prasčiausia situacija su specialiaisiais pedagogais, nes būtent jų jau dabar trūksta labiausiai, o vaikų, turinčių specialiųjų poreikių, daugėja. D. Pavalkio nuotr.

Tiesa, pagrindinėse platformose, kuriose darbdaviai ieško darbuotojų, figūruoja tik kelios ugdymo įstaigos. Štai Užimtumo tarnyboje galima rasti tik „Šaltinio“ ir „Mažų žingsnelių“ užklausas, o specialiame Švietimo portale, fiksuojančiame pedagogų poreikį, pasimato „Maži žingsneliai“ bei fizikos ir astronomijos ieškanti Šakių „Žiburio“ gimnazija („Draugo“ žiniomis, dar vienerius metus mokytojauti čia buvo įkalbėtas dabartinis fizikos mokytojas Jonas Jokimaitis).

O kokios tokios situacijos priežastys, kodėl norinčių dirbti pedagoginį darbą regionuose, kaip, beje, ir miestuose, atsiranda vos vienas kitas? Ilgus metus vokiečių kalbos mokytoju dirbęs D. Aštrauskas svarsto, jog čia svarbūs tampa keli momentai – nepastovumas, vaikai ir tėvai.

„Jei dirbi pilnu krūviu vienoje įstaigoje, atlyginimas mokytojo tikrai nėra blogas. <...> Iš kitos pusės, šiame darbe nėra apibrėžtumo. Niekas neturi stovėti vietoje, bet kai visko tiek daug – ir įtraukusis ugdymas, ir ugdymo turinio keitimai, ir įvairūs, kartais net po kelis supuolantys projektai, na, truputį išmuša žmones. Norisi stabilumo. Dar vienas momentas – darbas darosi vis sunkesnis, nes vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, skaičiai yra didesni negu prieš 10 metų. Apskritai mokykla po truputį darosi ne ugdymo, o socialinių paslaugų įstaiga – norima, kad joje būtų viskas, kad mokytojai viską išmanytų, gebėtų, sutvarkytų, padarytų. O jei kažkas nutinka, tai kas kaltas? Mokytojas. Be to, ne mažiau svarbus ir tėvų požiūris. Labai suprantama, kad kiekvienas nori savo vaikui geriausio, bet reikia įvertinti tiek mokyklos, tiek paties vaiko galimybes“, – sako D. Aštrauskas.

zukauskaite vduŠiemet pedagogikos studijas baigusi kraštietė Gustė Žukauskaitė sako, jog dauguma būsimų mokytojų pradeda dirbti jau studijų metais, įsitvirtina miesto mokyklose. Būtent tai ji laiko bene svarbiausia priežastimi, kodėl jauni specialistai nebegrįžta į regionus. VDU nuotr.

O kaip situaciją mato „deficitiniai“ jauni pedagogai? Teiraujamės Vytauto Didžiojo universiteto pradinio ugdymo pedagogikos ir ankstyvojo užsienio kalbos mokymo programos absolventės, nuo rudens Švietimo vadybos magistrantūros studijas pradėsiančios kraštietės Gustės Žukauskaitės. Anot jos, D. Aštrausko pastebėjimai labai taiklūs, tačiau prie jų galima pridėti dar vieną svarbų aspektą – administraciją.

„Manau, esminis dalykas, kodėl mokytojai neina į mokyklas arba išeina ir nebegrįžta, – mokyklos atmosfera, kurią didele dalimi lemia administracija. Jų požiūris, noras išsaugoti specialistą, pastovėti už jį prieš tėvus yra išties labai svarbus. Be to, reikia suprasti, jog su laiku žmonės keičiasi. Jaunesnėms kartoms labai svarbus individualus dėmesys. Kai jo negauna valstybinėse mokyklose, pedagogai patraukia į privačias, kur šio apstu“, – svarsto vienoje iš Kauno mokyklų keletą metų dirbanti G. Žukauskaitė.

Anot merginos, kalbant apie administraciją, šioji regionuose dažnai būna kur kas mielesnė ir labiau įvertinanti, tačiau baigę studijas jauni mokytojai traukti į mažesnius miestelius vis tiek nepanorsta.

„Per studijų metus turime kelias praktikas, pirmajai žmonės dažnai dar grįžta į savo mokyklas. Aš pati ne išimtis. Vis tik per studijų metus įsitvirtini mieste, kai kurie netgi sukuria šeimas. Dauguma studentų pradeda dirbti miesto mokyklose studijų laikotarpiu, jeigu jiems patinka, jie nemato prasmės keisti savo darbovietę, todėl apie regiono mokyklas net nemąsto. Nežinau, kaip šią problemą reikėtų spręsti, kaip tų mokytojų pritraukti, kai net mieste jaučiamas didelis trūkumas, o žmonės, pabaigę pedagogikos studijas, neretai nusuka dirbti visai kitur. Skatinamosios priemonės rajone geros, tikrai ne visos savivaldybės duoda 20 tūkst. eurų įsikūrimui. Galbūt vertėtų pasvarstyti apie platesnę kelionės į darbą kompensavimo programą, dengiant ne tik išlaidas, bet ir kelionės laiką įtraukiant į darbo laiką“, – mintimis dalijasi kraštietė.

Savivaldybės skiriami 20 tūkst. eurų įsikūrimui, kompensuojamos kelionės į darbą išlaidos, pedagogui nuo darbovietės gyvenant toliau nei 10 km, nėra vienintelės paskatinimo priemonės. Pasak D. Aštrausko, ieškoma ir kitų kelių – pvz., jau dirbantiems mokytojams siūloma kompensuoti 50 proc. persikvalifikavimo studijų kainos. Kaip juokavo skyriaus vedėjas, anksčiau apie tokias privilegijas ir sąlygas mokytojai, tarp jų ir jis pats, net negalėjo pagalvoti. Dabar viskas yra, tik norinčiųjų tomis paskatomis naudotis, deja, ne itin daug...

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Kaip vertinate įvykius JAV?

klausimelis 07 23Juozas iš Gotlybiškių:

Labai seku įvykius Amerikoje. Keistas man tas pasikėsinimas į Trumpą. Ar nebus tik surežisuotas? Tokia mano nuomonė. O kad Bidenas pasitraukė iš rinkimų kovos, pritariu tokiam jo pasirinkimui. Amžius visgi. Manau, atsiras kandidatų jį pakeisti. O jei bus išrinktas Trumpas, sunku kažką prognozuoti. Jis yra reiklesnis. Gal ir neblogai būtų. Nesuprantu vieno, pasaulyje vyksta karai, žūsta žmonės. Ar negali tie pasaulio viršininkai susėsti ir priimti esminius sprendimus?

klausimelis 07 23 2

Bronislava iš Lukšių:

Dar nežinojau, kad Bidenas pasitraukė iš prezidento rinkimų. Manau, jau reikėjo, painiojasi kalbėdamas, sumaišo prezidentų pavardes. O dėl pasikėsinimo į kitą kanditatą, Trumpą, nesuprantu pasikėsinusio jaunuolio motyvų. Tiesa, Trumpas po šio įvykio įgavo didesnį liaudies pasitikėjimą. Sunku pasakyti, kas lauktų Europos, Ukrainos, Trumpui tapus prezidentu. Gal blogiau nebūtų. Reikia tikėtis, kad viskas bus gerai.


BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.