Jau pirmadienį švietimo bendruomenė oficialiai pradės naujus mokslo metus, į mokyklas sugužės moksleiviai, į darbus vėl įsijungs mokytojai ir kiti specialistai. Trečiadienį į pasitarimą su švietimo įstaigų vadovais pakvietė savivaldybės administracijos vadovai, linkėję, kad metai būtų sklandūs ir be skandalų. Tad kokiomis gi nuotaikomis pasitinkama dar viena mokslo metų pradžia?
Įgyvendinant Tūkstantmečio mokyklų programą (TŪM) darbai, kaip žinia, vyksta penkiose rajono ugdymo įstaigose: Šakių „Žiburio“, Lukšių Vinco Grybo, Griškabūdžio bei Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos gimnazijose ir Šakių „Varpo“ mokykloje. Kaip teigė vicemeras Egidijus Peleckis, nors ne visi darbai iki mokslo metų pradžios bus atlikti iki galo, tačiau viliamasi, kad tai ugdymo procesui netrukdys. Didžioji dalis darbų – vienoks ar kitoks vidaus patalpų atnaujinimas, naujų erdvių sukūrimas.
Tiesa, kaip pripažįsta Lukšių Vinco Grybo gimnazijos direktorė Nijolė Šapolienė, kai kurie kabinetai liks užrakinti, nes... nėra įrangos, o kada ji bus, sunku prognozuoti, nes stringa procesai. Tad, pavyzdžiui, nors naujai įrengta laboratorija atrodo erdvi, tačiau kol kas ja naudotis nebus galimybių. Užtat išties inovatyviai ir patraukliai atrodo gimnazijos sienas puošiantys piešiniai. Pavyzdžiui, vos įėjus į mokyklą pasitinka ant sienos specialiu spausdintuvu atspausdinta knygų lentyna, o nuskenavus šalia knygų esančius QR kodus jas gali skaityti čia ir dabar. Antrame aukšte sienos skirtos mokyklos istorijai, taip pat galima susipažinti su Lietuvos, o trečiame aukšte – ir pasaulio žemėlapiais. Iš viso skirtingas mokyklos erdves papuoš bemaž 10 piešinių. Direktorė juokiasi, kad ne vienas jau išbandė ir įsitikino, kad QR kodai veikia ir išties įrenginiuose atsiveria norima informacija. Žinoma, planų tiek lauke, tiek viduje įstaigos vadovė turi ir daugiau, tačiau juos viliamasi įgyvendinti jau iš kito, vadinamojo visos dienos mokyklos projekto, kuriame Lukšių Vinco Grybo gimnazija dalyvauja kartu su Šakių „Varpo“ mokykla.
„Tada jau tikrai pasimatys didesni pokyčiai“, – sako N. Šapolienė, rodydama, kaip keistųsi erdvė lauke, būtų tvarkomos grindys, atliekami kiti darbai.
Tiesa, pokyčių mokyklos prieigose bus jau ir netrukus – įsikurdins kupolas, kuris bus skirtas ugdytinių veikloms lauke, tačiau manoma, kad iki mokslo metų pradžios jis nebus pastatytas.
Iš viso iš TŪM programos minėtos mokyklos pasidalins apie 1 mln. 500 tūkst. eurų.
Grįžtant prie trečiadienį vykusio pasitarimo, vicemeras Darius Jakavičius dalijosi įspūdžiais iš išvakarėse Vilniuje vykusios švietimo konferencijos. Vienas svarbesnių akcentų – įtraukusis ugdymas, kuris oficialiai startuoja nuo šio rugsėjo. Tačiau, kaip sako D. Jakavičius, nors šis ugdymas „buvo padarytas didžiuliu drambliu, bet jis nėra dramblys ir mes seniai toj įtraukty gyvenam“, tai yra specialiųjų poreikių turintys vaikai ugdomi bendrojo lavinimo mokyklose.
Jis mokyklų vadovams bei pedagogams siūlė matyti kiekvieną moksleivį ir siekti individualios jo pažangos. Tad jeigu net ir nuo ketverto, svarstyta pasitarimo metu, moksleivio žinios pakyla iki penketo, – tai jau pasiekimas.
Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Darius Aštrauskas atkreipė dėmesį į kartais gana vangų dalyvavimą rengiamose olimpiadose, tad ragino jose aktyviau dalyvauti, jeigu tik jos organizuojamos. D. Jakavičius tvirtino, kad jeigu daug kur Lietuvoje augo įsitraukimas į neformalųjį švietimą, tai rajone šiuo klausimu situacija gana bloga. Todėl tie mokytojai, kalbėjo jis, kurie skundžiasi mažu krūviu ir norėtų didesnio darbo užmokesčio, galėtų pasinaudoti šia galimybe, organizuoti moksleiviams neformalųjį švietimą ir už tai gauti atlygį. Tačiau mokyklų direktoriai kone sutartinai tvirtino, kad tie pedagogai, kuriems tai aktualu, jau ir dirba, o kitus baugina, kad administravimo našta, kaip ir mokesčiai, jau tenka pačiam pedagogui, o ne mokyklos administracijai. Pasak Panemunių mokyklos-daugiafunkcio centro direktorės Lilijos Liutvinienės, net klasių vadovus prikalbinti turėti auklėjamąją klasę tampa vis sunkiau, nes būtent administravimo ir kratomasi, tad panašiai ir su neformaliuoju švietimu – informacija pedagogams žinoma, o jau kiek ir kas to norėtų imtis – kitas klausimas. Tačiau vicemero D. Jakavičiaus pozicija griežta – mokykloje vaikai turi būti užimti ir nevykstant pamokoms, tad ragino ieškoti būdų, kaip moksleivius įtraukti į popamokinę veiklą.
Dalindamasis konferencijos medžiaga D. Jakavičius taip pat išskyrė, kad reikalingi paveikūs sprendimai lietuvių kalbos bei literatūros ir matematikos žinioms gerinti. Beje, apgailestauta, kad ypač matematikų amžiaus vidurkis šalyje yra 50 m. ir vyresni. Visgi kalbėdamas apie pedagogų stygių D. Aštrauskas pasidžiaugė, kad šiuo metu trūkstamos skylės mokyklose daugmaž užkamšytos, tiesa, kiek ilgai, neaišku.
Skyriaus vedėjas išreiškė nuomonę, kad reikėtų kurti ir švietimo tarybą, nes kultūros, sporto tarybos yra, tad sakė, jog bus pagalvota, kas galėtų burtis ir atstovauti švietimiečių interesams.
Pasitarime dalyvavusi Šakių turizmo ir informacijos centro direktorė Daiva Palukaitienė direktoriams pristatė šešėliavimo programą, ragino mokyklas joje dalyvauti ir suteikti moksleiviams galimybę realiai stebėti darbuotojo veiklą tam tikroje įstaigoje.
Pasitarimo metu aptarti ir kiti darbiniai klausimai, viltasi, kad mokslo metai bus sklandūs, be didesnių skandalų, o iššūkiai ir susidorojimais su jais – tik darbo kasdienybė.