Kasdienis pasieniečių rūpestis – valstybės ir jos gyventojų saugumas

pasienis
Nuotr. Šiuo metu vienas svarbiausių darbų, vykdomų Rociškių užkardos kontroliuojamoje teritorijoje, – apsauginės tvoros, kuri nusitęs 44,6 km pasienio ruožu, įrengimas.


Violeta SEREDŽIUVIENĖ

Birželio 29-ąją minima Lietuvos pasieniečių diena. Gausus būrys valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų, tarp jų ir Šakių rajono savivaldybės teritorijoje dirbantys pasieniečiai, paminėjo savo profesinę šventę, aptarė nuveiktus darbus ir ateities planus, pagerbė geriausių veiklos rezultatų pasiekusius kolegas.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Pagėgių rinktinės pareigūnai yra atsakingi už išorinės Europos Sąjungos bei Lietuvos valstybinės sienos su Rusija saugumą. Lietuvos pasieniečių saugomo pasienio ruožo ilgis – 251,90 km siena su Rusija.

Šakių rajono teritorijoje įkurtos trys Pagėgių rinktinei priklausančios pasienio užkardos – Kudirkos Naumiesčio, Šilgalių ir Rociškių užkarda, kuriai priklauso ir Ramoniškių kontrolės punktas. Beje, iš viso Pagėgių rinktinei priklauso devynios užkardos, esančios Vilkaviškio, Šilutės, Pagėgių, Jurbarko bei Šakių savivaldybėse. Pagėgių rinktinės Šilgalių užkardos pasieniečiai aptarnauja 25 km sienos ruožą su Rusijos Federacija. Į šią pareigūnų aptarnaujamą teritoriją įeina Turčinų, Panovių, Šilgalių ir Slavikų gyvenvietės, kurių teritorijose pasieniečiai vykdo pasienio zonos kontrolę ir nuolat patruliuoja.

„Mes labai glaudžiai bendradarbiaujame ir bendraujame su kaimo bendruomenėmis, rengiame bendrus susirinkimus, dalyvaujame kaimo šventėse, sportinėse varžybose, stengiamės jaunimui pristatyti pasieniečių profesiją“, – sakė VSAT Pagėgių rinktinės Šilgalių užkardos vado pavaduotojas Redas Naujokas.

Beje, jau ne kartą rudens švenčių metu šakiečiai yra ragavę būtent Šilgalių užkardos pasieniečių virtos gardžios košės. Pasak užkardos vado R. Naujoko, pastaruoju metu policijos pareigūnams į pasienio ruožą tenka atvykti vis rečiau, nes Slavikų ir Kudirkos Naumiesčio seniūnijų gyventojai, iškilus kokioms nors problemoms ar bėdai, pirmiausia skambina pasieniečiams. Šilgalių užkardoje dirba daugiau nei 40 žmonių – ne tik šakiečių, bet ir kaimyninių rajonų gyventojų.

Nerimą kelia rusų kariuomenės pratybos „Zapad 2017“

Šiuo metu Kudirkos Naumiesčio užkarda, turinti beveik 25 km sienos su Rusija, einančios Širvintos ir Šešupės upių viduriu, valstybinę sieną saugo įprastu režimu, visgi pasieniečių budrumas yra padidėjęs. Su nerimu laukiama šį rudenį kaimyninėje valstybėje rengiamų didelio masto karinių pratybų „Zapad 2017“, kurios vyks ne tik Rusijos, bet ir Baltarusijos teritorijose. Skelbiama, kad šiose pratybose bus simuliuojami puolamieji veiksmai prieš Lenkiją ir Baltijos šalis. Tad Kudirkos Naumiesčio užkardos pasieniečiai ragina būti budresnius bendruomenės narius, ką nors neįprasto pastebėjus, pranešti pasienio pareigūnams.

„Iš tiesų džiaugiamės gyventojų aktyvumu. Pastarosiomis dienomis sulaukiame gana nemažai skambučių – kai kurie iš jų pasitvirtina, kiti jokio didesnio nerimo nekelia. Artėjant tokio masto karinėms pratyboms, yra tam tikra tikimybė sulaukti kokio nors didesnio judėjimo pasienyje ar net provokacinių veiksmų iš Rusijos pusės. Kol kas gyvenimas tikrai teka įprasta vaga, nieko įtartino nepastebime. Tikimės, kad taip bus ir toliau“, – sakė užkardos vadas Dainius Stepšys.
Beje, pasieniečiai džiaugiasi, kad pagaliau praėjo tie laikai, kai šioje užkardoje nuolat reikėjo kariauti su cigarečių kontrabandininkais. Šiuo metu pareigūnai visą dėmesį gali sutelkti į sienos apsaugą.

Pažeidėjų srautai sumažėjo

Pagėgių rinktinės Rociškių užkardos pasieniečiai saugo 22 km ilgio valstybės sienos atkarpą, taip pat užkardai priskirtas Ramoniškių kelio pasienio kontrolės punktas. Šiuo metu vienas svarbiausių darbų, vykdomų šios užkardos kontroliuojamoje teritorijoje – apsauginės tvoros įrengimas. Iš viso nauja apsauginė tvora nusitęs 44,6 km pasienio ruožu, kur valstybės siena su Rusija eina sausuma. Visus tvoros įrengimo infrastruktūros darbus planuojama užbaigti iki šių metų pabaigos.

„Šiuo metu mūsų užkardoje vyksta pasiruošimas ir kitam svarbiam darbų etapui. Iki šių metų pabaigos planuojama įrengti kompleksinę sienos stebėjimo sistemą. Visa valstybės sienos atkarpa, kurią saugo Rociškių užkardos pasieniečiai, bus stebima naudojant šią stebėjimo sistemą“, – sakė Rociškių užkardos vadas Darius Martinkevičius, pastebėdamas, kad dviejų kaimyninių valstybių sienos demarkavimo darbai jau eina į pabaigą.

Kalbėdamas apie Ramoniškių pasienio kontrolės punktą pareigūnas pastebėjo, kad, lyginant su ankstesniais metais, kertančių sieną asmenų skaičius gerokai sumažėjęs, tad ir pažeidėjų sulaikoma gana nedaug. Šiame dvišaliame poste tikrinami visų sieną kertančių asmenų dokumentai,  taip pat transporto priemonės ir jų dokumentai. Kaip rodo statistika, 2016 m. dėl įvairių užfiksuotų pažeidimų į Lietuvą buvo neįleisti 79 asmenys, daugiausia Rusijos piliečiai. Pažeidimų nustatoma įvairių – vyksta žmonės su negaliojančiais kelionės dokumentais, pažeidžia vizų režimą ir panašiai. Pasieniečiai sėkmingai bendradarbiauja su Ramoniškių pasienio kontrolės punkte dirbančiais muitinės pareigūnais, kurių pagrindinė užduotis – užkirsti kelią kontrabandos gabenimui.  

Rociškių užkardos vadas Darius Martinkevičius išsakė nuoširdžius padėkos žodžius visiems pasieniečiams už nepriekaištingą tarnybą ir linkėjo jiems nepritrūkti ištvermės bei drąsos saugant Lietuvos bei Europos Sąjungos sieną.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Kaip kovoti prieš žiaurų elgesį su gyvūnais?

klausimelis 04 26Mindaugas iš Zapyškio:

Nepriklausomai, kur laikomas šuo, ant grandinės ar voljere, reikia jam sudaryti sąlygas. Nelaikyčiau žiauriu elgesiu su gyvūnu, jei jis ant grandinės gali lakstyti po visą kiemą. Kartais grandinė gali suteikt šuniui daugiau laisvės nei gyvenimas voljere. Manau, ir dabar yra numatytos pakankamai griežtos bausmės kovai prieš žiaurų elgesį su gyvūnais, nes, kiek žinau, yra ir baudžiamoji atsakomybė – laisvės atėmimo bausmė.

klausimelis 04 26 2

Lina iš Šakių:

Manau, kad pririšti šunį prie grandinės nėra blogai, bet tokie įvykiai, kai norima jais atsikratyti itin žiauriais būdais, yra netoleruotini. Jei jau nėra galimybės ar noro laikyti šuns ar katės, galima kreiptis į gyvūnų globos įstaigas, bet ne kažkur išvežt ir atsikratyt. Manau, kad už žiaurų elgesį su gyvūnu bauda nuo 200 iki 1 tūkst. eurų jau būtų žmogui bausmė.


BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.