Pasak klebono S. Matusevičiaus, Švč. Kristaus Kūno ir Kraujo šventė - tai neįkainojama dovanų dovana mums visiems. Šią dieną mes išpažįstame savo tikėjimą realiu Jėzaus Kristaus buvimu Šv. Eucharistijoje. „Aš esu gyvoji duona, nužengusi iš dangaus. Kas valgys tą duoną – gyvens per amžius. Duona, kurią aš duosiu, yra mano kūnas už pasaulio gyvybę, - sakė Jėzus žmonių miniai. - Jei nevalgysite žmogaus Sūnaus kūno ir negersite jo kraujo, neturėsite savyje gyvenimo. Kas valgo mano kūną ir geria mano kraują, tas turi amžinąjį gyvenimą, ir aš jį prikelsiu paskutinę dieną.“ Tą patį jis kalbėjo laimindamas ir dalydamas savo mokiniams duoną ir vyną, kurie pašventinti dieviškąja galia tapo jo Kūnu ir Krauju.
Klebonas S. Matusevičius pabrėžė, kad šių metų Devintinių iškilmė ypatinga, nes sukanka 750 metų nuo jos įvedimo - 1264 metų rugpjūčio 11 dienos. Įvesti Švč. Kristaus Kūno ir Kraujo iškilmę popiežių Urboną IV paskatino vidurio Italijoje XIII amžiuje įvykęs stebuklas. 1263 m. kunigas Petras iš Bohemijos keliavo į Romą. Įprastinis piligrimų kelias iš šiaurės vedė per nedidelį Bolsenos miestelį. Čia jam aukojant Šv. Mišias, dedikuotas pirmųjų amžių kankinei Šv. Kristinai, įvyko stebuklas - iš konsekruojamos ostijos pradėjo lašėti kraujas.
Tai buvo įrodymas, kad Jėzus gyvena kiekviename iš mūsų, kurie esame pakrikštyti Jo Kūne. Mūsų Krikšto metu Jėzus apsigyveno kiekviename iš mūsų. Mes nešamės Jį į realų pasaulį. Maža to, per Devintines mes ne tik išpažįstame, kad Jėzus gyvena mumyse, bet ir Švč. Sakramentometu savyje priimame visą Švenčiausiąją Trejybę. Tai ir yra slėpinys, kurį vadiname Šv. Komunija. Gavome Duonos iš Dangaus - tapkime tuo, kuo maitinamės.
Nors oras nelepino – pūtė šaltas vėjas ir lynojo, didžioji dalis parapijiečių dalyvavo ir iškilmingoje Devintinių procesijoje aplink bažnyčią, simbolizuojančioje besitęsiančią Jėzaus Kristaus atperkančiąją misiją ir mūsų dalyvavimą joje. Šv. Mišių metu buvo prisimintas ir parapijos globėjas, pranašas Šv. Jonas Krikštytojas bei jo prasmingas gyvenimas. Po iškilmių žmonės nesiskirstė. Dekanas kan. D. Jasulaitis juokavo, kad išsirikiavo netrumpa parapijiečių, norinčių pasveikinti kleboną S. Matusevičių, minintį 25-erių kunigystės metų sukaktį, bei tarti atsisveikinimo žodžius vikarui A. Lukoševičiui.
Rajono savivaldybės meras Juozas Bertašius užrišo klebonui S. Matusevičiui vardinę jubiliejinę juostą ir dėkojo už 22 nuoširdumo ir paprastumo metus, kuriuos jis atidavė rūpindamasis mūsų krašto žmonių sielovada. Linkėdamas sėkmingų mokslų Romoje, meras dėkojo vikarui A. Lukoševičiui už tarnystę Dievui ir rajono žmonėms, kurią jis prieš ketvertą metų pradėjo Šakių Šv. Jono Krikštytojo parapijoje. J. Bertašius apgailestavo, kad į renginį dėl sveikatos sutrikimo neatvyko mūsų kraštietis vyskupas Juozas Preikšas, šiemet švenčiantis 30-ties vyskupystės metų Jubiliejų. Jis prašė rajono gyventojų vardu kartu su juosta ir gėlių puokšte perduoti vyskupui nuoširdžiausius linkėjimus ir patikinimą, kad Zanavykija jo nepamiršo.
Daug gražių padėkos žodžių ir gėlių žiedų tiek klebonui, tiek ir vikarui dovanojo parapijiečiai, Šakių seniūnijos, „Žiburio“ gimnazijos ir „Varpo“ mokyklos atstovai, VšĮ „Šakių ligoninė“ ir VšĮ Pirminės asmens sveikatos priežiūros centro vadovai. Dekanas kan. D. Jasulaitis įteikė kunigui S. Matusevičiui net iš paties Vatikano atsiųstą dovaną - Popiežiaus Pranciškaus Apaštalinį palaiminimą, pabrėždamas, kad 25-eri metai – sidabrinė kunigystė – tai labai brandus kunigo amžius. Evangelikų liuteronų kunigas V. Kelertas klebonui S. Matusevičiui dovanojo iš Graikijos ortodoksų bažnyčios parvežtą ikoną, simbolizuojančią Jėzų, kaip vynmedį, o jo mokinius, kaip šakeles, išaugusias iš jo. Dėkodamas už krikščionišką bendrystę ir vienybės dvasią jis linkėjo klebonui Dievo palaimos ir ilgų kunigystės metų.
Vikaras A. Lukoševičius džiaugėsi, kad šią didžią klebonui dieną galėjo būti šalia jo prie altoriaus maldos bendrystėje ir nuo parapijos jaunimo perdavė bažnytiniais simboliais papuoštą kunigo ženklą – stulą (apie 1,5 m ilgio ir apie 12-16 cm pločio juostą, nešiojamą iš priekio užsidėjus ant kaklo), su kuria kunigas privalo būti aukodamas Šv. Mišias, liesdamas Švč. Sakramentą ir atlikdamas kitas svarbiausias bažnytines apeigas.
Už pagalbą ligonių sielos ir kūno gijime vikarui A. Lukoševičiui dėkojo VšĮ „Šakių ligoninė“ vyriausiasis gydytojas Algirdas Klimaitis. Nepamiršti Šakių besimokant Romoje, įteikdama vardinį arbatos linkėjo VšĮ Šakių pirminės asmens sveikatos priežiūros centro vyriausioji gydytoja Rima Laukaitienė. puodelį. Palaiminti vikaro kelionę į mokslą ir šviesą Viešpaties prašė parapijos jaunimas, atsisveikindamas su juo džiaugsmingai, tačiau su nostalgijos ir liūdesio gaidele. „Iki pasimatymo!“- šakiečiams tarė kunigas A. Lukoševičius, dėkodamas už tai, kad šie ketvertą metų priėmė jo kunigišką tarnystę, ir atsiprašydamas už tai, kas buvo netobula žengiant pirmuosius jo kunigystės žingsnius. Klebonas S. Matusevičius parapijiečius kvietė bendravimą pratęsti agapėje.
Te laimina Dievas Jūsų dienas!