Birželio 14 dieną Lietuvoje minima Gedulo ir vilties diena, dar vadinama juodojo birželio tragedija. Mat būtent šią dieną 1941 metais prasidėjo masiniai lietuvių areštai ir trėmimai  į Sovietų Sąjungos gilumą, Sibirą. Vien per pirmąją savaitę krovininių traukinių vagonais iš Lietuvos  buvo išvežta daugiau nei 30 tūkst. žmonių. Tarp jų buvo ir 446 mūsų krašto aktyviausi ir kūrybiškiausi gyventojai, tarp kurių 121 mokytojas.

 

 

Sąlygas 1940 metų birželio mėnesio Lietuvos okupacijai ir 1941 metais prasidėjusiems trėmimams sudarė 1939 metais rugpjūčio 23 dieną pasirašytas Molotovo – Ribentropo aktas ir jo slaptieji protokolai. Nors iš pradžių Lietuva pateko į Vokietijos įtakos sferą, tačiau jau rugsėjo 28 dieną, Vokietijai ir Sovietų Sąjungai pasirašius Sienos ir Draugystės sutartį, mūsų šalis mainais į dalį Lenkijos teritorijos buvo atiduota Sovietų Sąjungai.

Iš istorijos prisimename, kad sovietinė okupacija pirmiausiai pasireiškė nepriklausomos Lietuvos valstybės griovimu – sovietizavimu. Tam, kad tas procesas vyktų greičiau, buvo pasitelktos tokios drastiškos priemonės kaip trėmimai. Iš kuklios Zanavykų muziejaus ekspozicijos sužinojome, kad per pirmąją trėmimų savaitę buvo nurodyta iš Lietuvos išvežti 21 tūkst. 114 žmonių. Iš jų 7 tūkst. 498 - į lagerius, o 13 tūkst. 616 - į tremtį. Muziejaus darbuotojas Vidmantas Dėdynas pasakojo, kad  į lagerius papuolusiems lietuviams  buvo sunkiau išgyventi nei atsidūrusiems tremtyje, nes jie ten papuldavo į tarsi spygliuota viela aptvertus kalėjimus.

Šiandien nėra tiksliai žinoma, kiek iš Lietuvos ištremta žmonių. „ KGB archyvuose visi duomenys – tik gražios klastotės, paliktos ateinančioms kartoms, - priminė  Seimo narė Vincė Vaidevutė Margevičienė, atvykusi į pernai metais Gelgaudiškio kapinėse iškilusio Kryžiaus – paminklo, skirto politiniams kaliniams, tremtiniams, mirusiems įkalinimo vietose ir tremtyje, pašventinimo ceremoniją. - Ten yra parašyta, kad kiekviename vagone, vežant žmones į Sibirą, buvo gydytojas ir dvi medicinos seserys, kad visi gaudavo po 5 rublius valgymui, kad mažiems vaikams buvo duodama karšto pieno porcija. Visi žinome, kad šis melas taip ir paliks, nes teisybę žino, tik tų įvykių liudininkai.“

Manoma, kad iš viso per aštuonis didžiuosius masinius trėmimus, vykusius 1941–1953 metais iš Lietuvos buvo išvežta daugiau nei 132 tūkst. žmonių, apie 28 tūkst. iš jų žuvo. „Ypač dideli trėmimai vyko 1949 metų kovo mėnesį. Jie neaplenkė ir mūsų krašto. Mat tuo metu vyko kolchozų steigimas, o ūkininkai priešinosi tam visomis jėgomis, nes reikėjo atiduoti žemę, gyvulius ir kitą turtą, todėl tuo laikotarpiu į Sibirą buvo ištremta daugiausiai ūkininkų“, - tvirtino V.Dėdynas.

To meto įvykių liudininkai prisimena, kad iš nestojusiųjų į kolūkius buvo masiškai atiminėjama žemė greta namų ir skiriamas sklypas už 10 - 12 kilometrų. Gelgaudiškio valsčiuje apkarpyto ūkio ribos buvo nustatomos taip, kad ūkiniai pastatai, net šuliniai likdavo už jų. Per 12 metų iš mūsų krašto buvo ištremta apie 4 tūkst. zanavykų. Kaip žinia, paskutiniai vežimai vyko 1953 metų spalio mėnesį. Jie baigėsi tik mirus Stalinui. „Be to, reikia nepamiršti, kad traukiantis vokiečiams iš Lietuvos, su jais į Vakarų Europą emigravo apie 60 tūkst. lietuvių, kuriuos vėliau priėmė Amerika, Kanada, Australija. Tai buvo žymesni mūsų šalies žmonės – karininkai, politikai, visuomenės veikėjai, kultūros žmonės, kurie žinojo, kas jų laukia sugrįžus sovietų valdžiai“, - priminė Zanavykų muziejaus darbuotojas.

Gedulo ir vilties diena įvairiais renginiais minima visoje Lietuvoje. Šeštadienį Šv.Mišios už tremtinius bus aukojamos Šakių Šv.Jono Krikštytojo bažnyčioje, po kurių vyks Atminties valanda ir gėlių padėjimas prie politinių kalinių ir tremtinių memorialo Šakių kapinėse. Zanavykų muziejuje atidaryta speciali kilnojama paroda „Smurto kronika: Lietuva 1939 – 1941 metais“, kurią parengė  Genocido aukų muziejus. Ji veiks iki šio mėnesio pabaigos.