„Man tas atskirai ir atskirai – visiškai nepatinka. Yra miestelio biblioteka. Yra mokyklos biblioteka. Reikia sujungti,- kalbėjo kultūros ministras Šarūnas Birutis, žiemą lankęsis Šakiuose. – Padarykit tai savo rajone ir matysite: aprūpinimas bus geresnis ir pinigų liks.“

Tokiu pasiūlymu siekiama, kad bibliotekų fondai taptų turtingesni, būtų gaunama daugiau finansavimo, nedalijant jo kelioms mažoms bibliotekėlėms. Juo labiau, kad mažinant bibliotekų skaičių tame pačiame nedideliame miestelyje, bibliotekos prieinamumas skaitytojams nesuprastėtų. O kaip ši teorija atrodo realybėje?

Lukšių miestelio Vinco Grybo gimnazijoje yra biblioteka, skirta mokytojams ir mokiniams. Į ją per pertraukas užbėga pasiimti reikalingos literatūros gimnazistai, pedagogai. Už kelių šimtų metrų – Kultūros centre veikia viešoji biblioteka, kurioje sau įdomios literatūros ieško miestelio gyventojai. Pagal ministro patarimą, išeitų, jog jos turėtų būti sujungtos, tačiau kažkodėl to daryti neskubama. Pasak Kultūros ir turizmo skyriaus vedėjos Augenijos Kasparevičienės, sujungti bibliotekas nėra taip paprasta, reikia teisinės-juridinės bazės, nes mokyklos ir viešoji biblioteka priklauso skirtingoms ministerijoms, iš kurių gaunamas finansavimas fondams plėsti. „Sujungtos bibliotekos turėtų nenustoti gauti aprūpinimą iš abiejų šaltinių, tiek iš Švietimo ir mokslo ministerijos, tiek iš Kultūros ministerijos. Mūsų, praktikų, nuomonė apie šį dalyką yra teigiama, reikia tik garantijos, kad biblioteka turės visapusišką aprūpinimą“,- teigė A. Kasparevičienė.

Tačiau mūsų rajone yra vietovių, kur jau yra likusi tik viena – mokyklos biblioteka, kartu tarnaujanti ir kaip viešoji. Taip yra Žvirgždaičiuose, Paluobiuose, Plokščiuose biblioteka įsikūrusi daugiafunkciniame centre.

 

Pasak Kultūros ministerijos Informacinės visuomenės plėtros skyriaus darbuotojos Julijos Mažuolienės, bibliotekų tinklas mažėja kasmet, o sprendimą, kaip optimizuoti bibliotekų tinklą priima rajono savivaldybė.

Dėl tinklo optimizavimo šiuo metu nerengiamas joks dokumentas, o Š. Biručio mintys, kurias matėte straipsnio pradžioje, kol tėra laisvos diskusijos ir pasvarstymai. Vis tik kas turėtų inicijuoti, kad jos taptų realybe? J. Mažuolienė teigė, jog kalbant apie tokius atvejus, kurie susiję su mokyklų ir viešųjų bibliotekų jungimu, iniciatyva turėtų tapti Švietimo ir mokslo bei Kultūros ministerijų bendradarbiavimas. „Iniciatyva gali eiti ir iš savivaldybės, nes abi šios bibliotekos yra savivaldybės įstaigos. Tai net geriau, nes paprastai savivaldybės pačios geriausiai žino, kas vyksta jų teritorijose, koks sprendimas yra tinkamiausias būtent tam regionui, nes bibliotekose gali įsikurti ir turizmo, verslo centrai, yra įvairių galimybių. Savivaldybė turėtų ieškoti sprendimo ir tartis, teikti pasiūlymus ministerijoms“,- teigė J. Mažuolienė.

 

Mūsų rajono bibliotekų tinklas, lyginant su respublika, yra vidutiniškai tankus. Rėmų, kiek minimaliai gyventojų gali turėti biblioteka, nėra. Bibliotekų tinklas optimizuojamas remiantis įvairiais kriterijais, pirmiausiai – ekonominiu požiūriu. Paprastai uždaromose bibliotekose būna likę mažai skaitytojų, netoli yra kita, didesnė biblioteka. Šiais metais planuojama uždaryti tik vieną – Ritinių biblioteką. „Ši biblioteka yra privačiose patalpose, kitą bazę surasti yra nelengva, gyventojų skaičius nedidelis, be to, netoli yra Šakių viešoji biblioteka, kurioje lankosi Ritinių moksleiviai, važinėjantys mokytis į Šakius“,- apie kriterijus, kuriais rėmėsi priimdama sprendimą uždaryti Ritinių biblioteką, pasakojo A. Kasparevičienė.

Ji teigė, kad biblioteka gali klestėti ir nedidelėse gyvenvietėse. Vedėja pateikė Liepalotų pavyzdį, kur besilankydama pastebėjo, kad ten verda gyvenimas – yra kompiuteriai, nuolatos lankosi jaunimas. „Manyčiau, kad bibliotekos išlikimas labai daug priklauso nuo paties bibliotekininko, kaip jis moka suburti bendruomenę, pritraukti lankytojus. Daug lemia ir stipri kaimo bendruomenė. Pavyzdžiui, buvo minčių uždaryti Gerdžiūnų biblioteką, tačiau bendruomenės centras pasipriešino. Gyventojai pareiškė, kad biblioteka jiems yra reikalinga ir teko paisyti žmonių valios, nes tai yra vartotojai“,- kalbėjo A. Kasparevičienė.

Šiuo metu yra rengiamas strateginis dokumentas, kuris galios visų sričių bibliotekoms. Panašu, kad šis dokumentas nieko labai naujo nepasakys. Jame bus apibrėžtos jų veiklos gairės, vizija, strateginės kryptys, kuriomis turėtų vadovautis bibliotekos. Tai technologijų, kompetencijų tobulinimas, edukacinių programų kūrimas, bendruomenės telkimas. „Siekiame, kad biblioteka taptų arčiausiai žmogaus esanti kultūros įstaiga“,- kalbėjo J. Mažuolienė.

Š. Birutis yra prabilęs ir apie tai, kad reikėtų turėti dideles apskričių bibliotekas su itin turtingais fondais ir sutvarkyti logistiką, kad tarp apskričių ir vietinių bibliotekų fondų būtų geras logistikos tinklas ir iš ten į vietą būtų atvežama bet kokia reikalinga knyga. Vis tik, ar šios ministro kalbos neliks tik fantazijomis, priklausys nuo realių darbų.