Lietuvos etnografiniai regionai yra įteisinti jau 15 metų. Lietuvos heraldikos komisija 1994 metais derino Žemaitijos mažojo herbo, 1999 m. – didžiojo, 2003 metais - Dzūkijos didžiojo bei mažojo herbo ir vėliavos projektus, 2006 m. buvo derinami Aukštaitijos didžiojo herbo ir vėliavos projektai. Pastaruoju metu Etninės kultūros globos tarybos iniciatyva pradėti kurti Mažosios Lietuvos herbo bei Suvalkijos (Sūduvos) herbo ir vėliavos projektai. Zigmas Kalesinskas posėdžio metu pristatė vieną iš Sūduvos herbo variantų.

 

Z. Kalesinskas posėdžio metu teigė, jog herbo kūrimą inicijavo Etninės kultūros globos taryba. „Etnografinių regionų klausimas kyla visą laiką. Niekur negalime pabėgti nuo etnografinių regionų. Etninės kultūros globos taryba, sėkmingai paskelbusi tarmių metus, Seime inicijavo 2015-uosious metus skelbti Etnografinių regionų metais. Na ir mes, Etninės kultūros globos taryba Sūduvoje, inicijavome paties Sūduvos herbo kūrimą. Nes su Mažąja Lietuva likome tiktai du regionai neturintys herbo. Žemaitija turi savo mešką, Aukštaitija – arklį... Tačiau Sūduva buvo likusi be herbo. Todėl šiais metais Sūduvos etninės kultūros globos taryba nusprendė vis dėlto šį klausimą iškelti ir pradėti herbą kurti“,- teigė pirmininkas.

Į pagalbą kuriant herbą buvo pasikviestas dailininkas Rolandas Rimkūnas, kuris yra kūręs daugybę herbų ir vis dar juos tebekuria. Taip pat dėl herbo vyko pasitarimai Lietuvos heraldikos komisijoje prie LR Prezidentūros, kuriuose dalyvavo istorikai, tarp jų ir Romas Batūra. „Istorikams buvo pasiūlyti trys variantai – simboliai. Vienas iš jų buvo elnias, kadangi dabartinės Lenkijos teritorijoje, etnografinėse Sūduvos žemės miškuose buvo rasta elnio sagtis, tačiau tai vienintelis radinys, todėl nebūtų galima kalbėti apie kažkokį dėsningumą. Dar buvo pasiūlytas šuo,- turime pripažinti, kad mūsų regione šuo buvo laikomas pirmuoju prijaukintu naminiu gyvūnu, todėl galėjo tapti simboliu. Taip pat buvo pasiūlytas tauras, kuris yra senas simbolis, be to taurai netgi buvo iš Sūduvos krašto eksportuojami į užsienį. Todėl Heraldikos komisija vieningai priėmė sprendimą ir pasiūlė dailininkui plėtoti tauro temą“,- pasakojo Z. Kalesinskas.

 

Sūduvos etninės kultūros globos tarybos pirmininkas Z. Kalesinskas posėdyje pasakojo, jog taip pat vienas iš sprendimų - herbe panaudoti ąžuolo šakas. Taip nuspręsta, nes iš Sūduvos krašto yra kilęs J. Basanavičius, kurio simbolis yra ąžuolas. Taip pat herbe pavartoti žodžiai „Vienybė težydi“, nes turime iš Sūduvos kilusį V. Kudirką ir jo sukurtą Tautišką giesmę.

Marijampolės regiono plėtros taryba pritarė idėjai, jog Sūduvos etnografiniam regionui reikalingas herbas, tačiau kilo daug abejonių, ar jis turėtų atrodyti būtent taip, kaip yra šiuo metu siūloma. Daugiausiai abejonių tarybos nariams kilo dėl tauro pasirinkimo, nes esą tauras mažai ką turi sietino su žemdirbių kraštu. Taip pat šis gyvūnas „užkliuvo“ dėl to, jog jis jau yra vaizduojamas Kauno herbe ir tai atrodo tarsi duoklė šiam miestui. Kai kuriems tarybos nariams abejonių sukėlė žodžių „Vienybė težydi“ pasirinkimas, tai būtų tarsi Lietuvos himno pasisavinimas, todėl vietoj jų buvo siūloma parinkti žodį „Sūduva“.

Šakių rajono meras Juozas Bertašius herbo kūrimo idėjai taip pat pritarė „Herbas atspindi šiandienines realijas. Mes vieningai supratome vieni kitus. Tegul būna ta vienybė ir tegul visada žydi. Šiandien būkim vieningi“,- teigė meras.

Tarybos nariai priėmė sprendimą, jog Sūduvos kraštui herbas reikalingas, tačiau neaišku, ar jis bus toks, koks buvo pasiūlytas posėdyje. Tarybos nariai išreiškė pageidavimą herbo idėją su visais pasiūlymais, kaip jis galėtų atrodyti, pristatyti Marijampolės regiono savivaldybių gyventojams.