Praėjusį penktadienį Rotušės fojė buvo atidaryta vilnietės Viktorijos Daniliauskaitės grafikos darbų paroda, kurią autorė skyrė šviesaus atminimo tėčiui ir seneliams, kilusiems iš Sintautų krašto. Ši paroda sudaryta iš 2011 metais Lietuvos nacionaliniame muziejuje eksponuotų darbų.

 

 

Pristatydama V. Daniliauskaitės grafikos darbų parodą, rajono savivaldybės Kultūros ir turizmo skyriaus specialistė Aurelija  Papievienė priminė, kad šios autorės ir jos mamos kūrybos darbai pirmą kartą Šakiuose buvo eksponuojami 1998 metais. Tais pačiais metais Jaunystės kino teatre vyko dar viena paroda, kurioje tarp kitų menininkų buvo ir V. Daniliauskaitės darbai. Tad ši ekspozicija jau trečioji.

Dailininkė dėkojo visiems į parodą atvykusiems jos meno gerbėjams ir giminaičiams, sakydama, kad žmogus turi būti ne atskiras vienetas, bet bendruomenės dalis. Pristatydama savo kūrybą, V. Daniliauskaitė pabrėžė, kad šiuo metu su Sintautais ją sieja tik protėvių kapai – seneliai mirė tremtyje, o tėvai palaidoti Vilniuje. Tad, pasak jos, čia lyg ir nutrūksta ryšys su savo šaknimis, tačiau lieka prisiminimai.

Senelis Antanas Daniliauskas buvo labai išsilavinęs ir žymus Smetonos laikų žmogus, dukart ištremtas už savo švietėjišką veiklą. Grįžęs iš pirmosios tremties 1918 – aisiais jis įkūrė Kudirkos Naumiesčio progimnaziją, o 1919 metais - ir Marijampolės mokytojų seminariją. 1920 – 1928 ir 1934 – 1940 metais direktoriavo Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijoje, čia dėstė lotynų kalbą ir istoriją. Jo žmona Leokadija dirbo kartu ir mokė vaikus lietuvių kalbos. 1928 – 1934 metais A. Daniliauskas dirbo Švietimo ministerijoje. Antrą kartą ištremtas iš Lietuvos jis išgyveno pusę metų. Mirė Naujųjų metų naktį Rešotų lageryje. Jo žmona po poros metų mirė nuo skorbuto ir visiško išsekimo.

Kiek prisimena V. Daniliauskaitė, jos tėtis, gimęs 1926 metais Marijampolėje, mažai pasakojo apie savo praeitį, tačiau tremtį prisimindavo. Su savo žmona tautodailininke Julija Putvyte jis susipažino Kiusiuro internatinėje mokykloje prie Laptevų jūros, Jakutske baigė pedagoginį institutą. Visą gyvenimą labai norėjo mokytis, turėjo gerą atmintį, mėgo skaityti knygas. Į Lietuvą su visa šeima grįžo 1956 - aisiais. Mokytojavo Gelažiuose, domėjosi archeologija, įkūrė kraštotyros muziejėlį, dėstė dailės fakultatyvą. Jis labai palaikė savo žmoną ir jos karpinių meną, vaikus skatino siekti mokslo. Pats 1965  metais apgynė disertaciją MA Istorijos institute, kur ir dirbo visą likusį gyvenimą.

Pati V. Daniliauskaitė gimė 1951 metais Jakutske, Rusijoje. 1974 metais baigė Vilniaus dailės akademiją, dailės pedagogikos fakultetą, grafikos specialybę. Dirbo dailininke Vilniaus universiteto bibliotekos Grafikos kabinete, Vilniaus plastmasių gamykloje, Lietuvos aklųjų bibliotekoje, Lietuvos medicinos bibliotekoje. Nuo 1983 – ųjų ji – Lietuvos dailininkų sąjungos narė, dalyvauja įvairiose parodose tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje. Šiuo metu dirba estampų, miniatiūrų, knygų iliustracijų , ekslibrisų, piešimo, objektų srityse.  

Į parodos atidarymą atvykęs Sintautų bendruomenės centro pirmininkas Raimondas Daniliauskas neslėpė, kad, ieškodamas giminystės sąsajų, domėjosi visais Sintautuose gyvenusiais Daniliauskais. Jis viešniai įteikė jos senelio A. Daniliausko bylos kopiją, kurioje galima rasti ypač daug informacijos apie jo gyvenimą. „Pagal šį dokumentą galima atsekti  ir tris jo brolius bei keturias seseris, sužinoti, ką jie veikė, kaip gyveno, - pasakojo sintautiškis. – A. Daniliauskas buvo garsus ne tiek mūsų rajone, kiek Marijampolėje. Rygiškių Jono gimnazija 2010 metais išleido apie jį knygelę, kurioje galima rasti daug jo amžininkų prisiminimų. Šakiečiams jis galbūt daugiau žinomas tik kaip Kudirkos Naumiesčio progimnazijos direktorius.“

Darbų autorę sveikino rajono savivaldybės mero pavaduotoja Rima Rauktienė, Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja Augenija Kasparevičienė, visiems rajono dailininkams atstovavusi Lolita Rūgytė ir jos mokinės. Šiltų žodžių Viktorijai negailėjo į parodos atidarymą atvykę giminaičiai.