Agnė NAUMAVIČIŪTĖPraėjusį ketvirtadienį Zanavykų muziejuje buvo atidaryta pirmoji Mariaus Sarapino fotografijų paroda, kurioje eksponuojami rudenį ir pavasarį Šakių rajone įamžinti panoraminiai saulėtekių, upelių ir kiti gamtos motyvai. M. Sarapinas fotoaparatą į rankas paėmė dar vaikystėje, o prieš aštuonerius metus jį įsigijęs, kaip laisvalaikio praleidimo priemonę, nesitikėjo, jog tai taps viena iš didžiausių jo aistrų.
Nuotr. M. Sarapinas fotografija užsiima aštuonerius metus, tačiau Zanavykų muziejuje eksponuojama pirmoji, bet, kaip teigė pats fotografas, tikriausiai ne paskutinė jo darbų paroda.
„Esu labai savikritiškas“
M. Sarapino paklausus, kodėl tiek laiko delsė iki parodos atidarymo ir žmonėms anksčiau nesuteikė galimybės pamatyti jo įamžintų vaizdų, atsakymas buvo trumpas ir aiškus – „esu labai savikritiškas“. Nors M. Sarapino fotografijų galima pamatyti ir interneto puslapyje, tačiau pats fotografas sutiko su tuo, jog vaizdas, žiūrint į fotografiją kompiuteryje ir matant ją gyvai parodos metu, nepalyginamai skiriasi.
Didelio Zanavykų muziejaus darbuotojų atkaklumo dėka, po trijų mėnesių įkalbinėjimų, paroda pagaliau atidaryta ir muziejuje ji veiks bemaž mėnesį laiko. Parodoje eksponuojamose fotografijose įamžinta tai, ką M. Sarapinas mėgsta labiausiai fotografuoti. Tai gamta. M. Sarapinas fotografijose taip pat įamžina vestuves, krikštynas ir kitas žmonėms svarbias bei brangias akimirkas. Tačiau, kaip teigė pats fotografas, gamtos vaizdai yra tas varikliukas, dėl kurio kartais tenka valandų valandas stebėti, laukti ir tyliai tikėtis, jog užfiksuotas kadras bus toks, kokio ir tikėtasi. Besikalbant apie fotografijos meną bei visas jos subtilybes ir ką kartais tenka paaukoti vardan gero kadro, pašnekovas prisiminė, jog buvę išties kurioziškų akimirkų, „Ačiū dievui, technikos nesu niekad sugadinęs, tačiau tekę ir į ledinį vandenį įlūžti, ir kitose ne itin maloniose situacijose atsidurti, bet ko nepadarysi dėl gero kadro“,- mintimis dalijosi M. Sarapinas.
Fotografija – brangu ir sudėtinga
Kaip pasakojo fotografas, gal kai kuriems žmonėms ir atrodo, jog fotografuoti yra lengva, bet tikriausiai tik rimčiau tuo užsiimant galima suprasti, kiek visko reikia žinoti, norint pasiekti tikslą. „Prisimenu, kai tik nusipirkau fotoaparatą, pirmasis prašymas buvo mano draugo, kad fotografuočiau jo vestuves. Neapsakomai jaudinausi, o jei nepasiseks, ar nuotraukos neišeis, bet viskas pasisekė gerai. Dar ir dabar, prieš kiekvieną šventę, kurią fotografuoju – tas jaudulys neapleidžia“,- atvirai prisipažino fotografas.
Fotografija – beprotiškai brangus malonumas, kainuojantis dešimtis tūkstančių. Kaip teigė M. Sarapinas, geros kokybės vaizdus išgauti galima ir su pigesne technika, tačiau laikui bėgant, gerėjant įgūdžiams, norisi vis kažko geresnio. „Neslėpsiu, investuoju tikrai daug, bet nemėgstu skaičiuoti, atsipirks tai ar ne, jei taip, tai kada. Svarbiausia – gera nuotraukos kokybė. Būna kartais, kad ir žmonai apie įsigytą reikmenį pasakau tik tada, kai jį jau būnu nusipirkęs“,- šypsojosi pašnekovas.
Pirma, bet ne paskutinė?
Fotografo paklausus, ar ši paroda pirma, bet ne paskutinė, šis atsakė, jog viskas priklauso nuo daugelio aplinkybių. „Bus matyt, galbūt ir nepaskutinė, viskas priklauso nuo žmonių, kaip jie įvertins mano parodą, ar per šį mėnesį joje apsilankys. Jei rengsiu kitą parodą, reikės labai gerai apgalvoti, kokia bus jos tema. Juk nuotraukų per savaitę nesurinksi. Tai labai ilgas darbas“,- savo nuomonę išsakė M. Sarapinas.
Virginijus iš Branduoliškių:
