Nuotr. Romas Treideris pateikia kitą Kudirkos vardo suteikimo Naumiesčiui versiją.
Naumiesčio pavadinimas Kudirkos vardu – svarbus miesto istorijos įvykis. Jį plačiai aprašė Juozas Marcinkevičius straipsnyje „Ar Naumiestis buvo pavadintas Kudirkos Naumiesčiu?“ knygoje „Kudirkos Naumiestis: seniau ir dabar“ (sudarytojai G. Čepaitienė ir R. Treideris, 2016). Tačiau mano požiūris į šį įvykį iš esmės skiriasi.
Dar ir dabar pas vieną kitą kolekcininką galima pamatyti knygelę „Kudirkos Naumiestis, 1934.VI.10: Dr. V. Kudirkos paminklo atidengimą prisiminti“, išleistą Dr. Vinco Kudirkos paminklui statyti draugijos. Joje rašoma: „Iškilmių proga pakeistas ir miesto vardas. Nuo 1934 metų birželio mėnesio 10 dienos Šakių apskrities Naumiestis pavadintas Kudirkos Naumiesčiu.“ Knygelėje paskelbta ir smulki iškilmių programa. Pažymėtina, kad ji prieš iškilmes buvo koreguota: pagal programą vyskupas Mečislovas Reinys turėjo sakyti kalbą pirmas ir pašventinti paminklą, o kalbėjo trečias ir pašventino jau atidengtą paminklą; pirmas kalbėjo miesto burmistras Zigmas Skirgaila, nors programoje jo kalba nurodyta ketvirta; Vinco Kudirkos bendražygis Kazys Grinius turėjo sakyti kalbą trečias, o kalbėjo ketvirtas. Todėl neteisinga teigti, kad knygelė išleista po iškilmių.
Jos išleidimas iškilmėms leidžia manyti, kad miesto taryba žinojo, jog Vyriausybė atsižvelgė į 1934 m. gegužės 28 d. Šakių apskrities valdybos prašymą miestą pavadinti Kudirkos Naumiesčiu ir tai turėjo paskelbti Respublikos Prezidentas, atvykęs į iškilmes. Apie tai birželio 9 d. informavo ir „Lietuvos aidas“. Laikraštyje rašoma: „Nuo rytdienos Šakių Naujamiestis gaus naują vardą, būtent Dr. V. Kudirkos Naumiestis.“ Ir pridedama, kad naujo vardo suteikimas Naumiesčiui bus transliuojamas per radiją.
Knygelė „Kudirkos Naumiestis“ buvo įteikta Respublikos Prezidentui ir kitiems miesto svečiams prieš iškilmes. Jos pavadinimas „Kudirkos Naumiestis“ buvo tarsi pasveikinimas: „Sveiki, atvykę į Kudirkos Naumiestį!“
Šią knygelės žinią, kad Naumiestis pavadintas Kudirkos Naumiesčiu, pagarsino ir laikraščiai. Antai „Lietuvos aidas“ birželio 11 dienos numeryje paskelbė straipsnį antrašte „Tautos vadas Kudirkos Naumiesčio iškilmėse“. O birželio 15 d. „Literatūros naujienos“ rašė: „Paminklo atidengimo proga Šakių Naumiestis tapo perkrikštytas. Nuo šiol jis vadinsis Kudirkos Naumiestis.“ Naują miesto vardą pagarsino ir knyga „Lietuvos miestai“, išleista 1935 m. Šiauliuose. Joje rašoma: „Vinco Kudirkos paminklo atidengimo proga pakeistas ir miesto pavadinimas: vietoj Šakių Naumiestis miestas vadinamas Kudirkos Naumiestis.“
Todėl negali būti nė minties, kad iškilmių proga miestas nauju vardu nebuvo pavadintas: ir enciklopedijos, ir mokslo veikalai, ir kiti leidiniai šiuo klausimu kalba tą patį.
Nesunku suvokti, kodėl Respublikos Prezidentas Antanas Smetona, atvykęs į iškilmes po birželio 7-osios pučo, miesto nepavadino Kudirkos Naumiesčiu. Tai sutrukdė ir čia jam parodyta nepagarba. Ją parodė ne tik Vinco Kudirkos bendražygis Kazys Grinius, nesureagavęs į ištiestą pasisveikinti ranką, bet ir miesto burmistras Zigmas Skirgaila. Mat, sakydamas kalbą prie paminklo ir siekdamas įteisinti Kudirkos Naumiesčio vardą, jis kreipėsi į Prezidentą: „Turėdamas mūsų miesto ir Šakių apskrities tarybos ir plačios visuomenės pritarimą, drįstu visų vardu kreiptis į Jus, mūsų Tautos mylimas Vade, ir prašyti įamžinimui Didžiojo Varpininko vardo suteikti mūsų miesteliui Kudirkos Naumiesčio vardą...“ Prašymas tikriausiai irgi įžeidė Prezidentą – juk miestas Kudirkos Naumiesčio vardu jau buvo pavadintas: du kartus tuo pačiu vardu nekrikštijama. Taip ir pasiliko naujas miesto vardas nepriklausomybės metais neįteisintas.
Betgi pačiame Naumiestyje Kudirkos Naumiesčio vardas iškart prigijo ir įsišaknijo. O kada jis įsigalėjo visoje Lietuvoje? Dabar tai galima nustatyti tik iš šalies žemėlapio, kuriame pirmą kartą Naumiestis įvardytas Kudirkos Naumiesčiu. Tai 1955 metais, jau po Stalino mirties, išleistas LTSR žemėlapis (knyga „Lietuva žemėlapiuose“, Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2002, p. 191). Paradoksas: sovietmečiu net Vinco Kudirkos gatvė pervardinta Marytės Melnikaitės gatve, Dr. Vinco Kudirkos tiltas pervadintas Viktoro Zimino vardu, 1950 m. rajonas pavadintas vien Naumiesčio vardu, dėtos pastangos nugriauti Vinco Kudirkos paminklą, o Naumiestis pavadintas Kudirkos Naumiesčiu. Kieno iniciatyva tai padaryta? Tuometinis LTSR Aukščiausios Tarybos prezidiumo pirmininkas Justas Paleckis padėjo išlikti Vinco Kudirkos paminklui, todėl labai tikėtina, kad ir čia yra pasireiškusi jo iniciatyva.
Romas Treideris