Žvirgždaičiuose Liepos 6-ąją įamžintas 1919–1920 m. Nepriklausomybės kovų savanorių atminimas. Už Lietuvos laisvę melstasi Žvirgždaičių Švč. Jėzaus širdies bažnyčioje, o šventoriuje atidengta atminimo lenta su laisvės gynėjų pavardėmis.

Šv. Mišias aukojęs Šakių dekanato dekanas kan. Donatas Jasulaitis kvietė kiekvieną pamąstyti apie mūsų valstybę.

„Koks yra mano ryšys su valstybe, kokį vaidmenį ir vietą aš užimu joje? Ir kokią vietą mano širdyje ir gyvenime užima valstybė, kurioje gyvenu, dirbu?“ – klausė susirinkusiųjų dvasininkas.

Po šv. Mišių bažnyčios šventoriuje buvo atidengtas paminklas, kuriame įamžinti iš Žvirgždaičių valsčiaus kilę 1912–1920m. Nepriklausomybės kovų Vyčio kryžiaus kavalieriai Jonas Liorentas ir Justinas Mykolaitis bei 26 savanoriai.

Pavartyti Lietuvos savanorių Nepriklausomybės kovų istorijos puslapius pakvietę moksleiviai perskaitė Lietuvos Vyriausybės 1918 m. gruodžio 27 d. atsišaukimą, pasirašytą Ministro Pirmininko Mykolo Sleževičiaus ir Krašto apsaugos ministro karininko Mykolo Velykio, kviečiantį Lietuvos savanorius ginti tėvynę. „Šiandieną Lietuvos likimas mūsų pačių rankose. Nelaukdami toliau nė valandos, kas myli Lietuvą, kas trokšta laisvės, kas pajėgia valdyti ginklą, stokime visi į Lietuvos Krašto Apsaugą. Būrių būriais eikime iš kaimų, viensėdijų, miestų ir miestelių, eikime iš visų Lietuvos kraštų laisvės ir Tėvynės ginti. Stokime drąsiai pirmi į kovą! Drąsiai, be baimės, kaip mūs tėvai ir sentėviai, užstokim priešams kelią, pakelkim žygį už mūsų Motiną Tėvynę, už Lietuvos Valstybę!“ – rašoma atsišaukime.

Atidengti atminimo lentą Žvirgždaičių valsčiaus savanoriams buvo pakviesti rajono savivaldybės Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja Augenija Kasparevičienė ir Žvirgždaičių seniūnas Algimantas Baubonis, paminklą pašventino kan. D. Jasulaitis, kuris vylėsi, kad savanorių įamžinimas bus it prisiminimo ženklas, kad esame lietuviai ir didžiuojamės savo krašto didžiavyriais.

„Žvirgždaičiai – antrieji rajono savivaldybėje, kurie įamžino savo krašto savanorių atminimą, pasirinkote prasmingą dieną, liepos 6-ąją, kuomet 1253 m. Lietuvos karaliumi buvo karūnuotas Mindaugas, tai Lietuvai buvo svarbus etapas. Po šio įvykio dar daug buvo svarbių etapų, kuomet žmonės kovojo už savo laisvę ir nepriklausomybę. Manau, kad be praeities negali būti kokybiškos ateities“, – kalbėjo A. Kasparevičienė

Žvirgždaičių seniūnas A. Baubonis pasidžiaugė, kad, įamžinant Žvirgždaičių valsčiaus savanorius, sulaukta nemažai pagalbininkų.

„Akmenį parsivežiau iš gretimo Vilkaviškio rajono, Bartninkų seniūnijos, šio krašto ūkininkai pasiūlė. Noriu padėkoti Jauniui Stonkui, kuris su savo technika padėjo akmenį pastatyti. Taip pat talkinusiam Gediminui Mozūraičiui bei mūsų seniūnijos gyventojui Rimui Lingiui, kuris padarė saulutę-kryžių, kurį pritvirtinome prie akmens“, – kalbėjo A. Baubonis.

Atrodo, viskas buvo taip seniai, o Žvirgždaičių valsčiaus savanorių šeimų artimiesiems šie įvykiai tarsi buvę vakar, nes už įvardintų datų ir faktų slypi jų senelių, tėvų, dėdžių ar brolių likimai. Prisiminimais pakviesta pasidalinti savanorių Jono ir Petro Liorentų dukterėčia Kunigunda Bukantienė pasakojo, kad Liorentai ir Stanaičiai prisidėjo 1917 m. įkuriant Žvirgždaičių parapiją, jie padovanoję po dešimt margų žemės.

„Jonas Liorentas, būdamas 17 metų, Žvirgždaičiuose surinko 20 vyrų būrį, pakvietė ir savo brolį Petrą – šie vyrai stojo į Lietuvos kariuomenės savanorių gretas. Jonas kovėsi Zarasų krašte, už tai jam buvo įteiktas Vyčio kryžiaus kavalieriaus ordinas. Vėliau Jonas tapo lakūnu, 1938 m. gavo pulkininko leitenanto laipsnį, mirė 1991 m. Čikagoje“, – prisiminimais dalinosi K. Bukantienė ir pridūrė, kad savanorio Petro Liorento dukra Eugenija Liorentaitė prisidėjo lėšomis prie Žvirgždaičių bažnyčios statybos.

„Vidurinysis Petro sūnus Vitas Liorentas gyvena Kanadoje, jam 91-eri metai, jis dar praeitais metais norėjo parvažiuoti į Žvirgždaičius ir manęs dažnai klausia – kaip laikosi šio krašto žmonės. Aš jam pasakoju, kad Žvirgždaičiai ne tokie, kokius jis paliko, miestelis išgražėjo, sodybų daug iškilo. Būtinai papasakosiu apie savanorių – jo tėvo Petro ir dėdės Jono – pagerbimą šiandieną. Džiaugiuosi, kad Žvirgždaičiai taip gražiai sutinka artėjantį Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį“, – neslėpė emocijų moteris.

Kalbėjusi kraštietė Regina Motienė sveikino gausiai susirinkusius žvirgždaitiečius Kauno Zanavykų bendrijos vardu, linkėjo neišsivažinėti iš Lietuvos.

Prasmingai nuskambėjo Sintautų foklorinio ansamblio „Santaka“ (vad. Jūratė Navickienė) atliekamos dainos, laisvės kovotojus pagerbė ir Kudirkos Naumiesčio 10-osios šaulių kuopos jaunieji šauliai.