Gegužės 8 d. Šakių miesto kapinėse, prie memorialinio paminklo, pagerbti Antrajame pasauliniame kare žuvę kariai, padėta gėlių, prisiminti istoriniai faktai.

Kaip sakė Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos Šakių skyriaus pirmininkė Onutė Valaitienė, jų organizacija ir karo veteranai jau 23-ejus metus kasmet ateina pagerbti žuvusiųjų, ji pripažino, kad kasmet ateinančių vis mažiau, o į 73-ųjų karo pabaigos metinių paminėjimą antradienio popietę atėjo tik vienas karo veteranas – Valentinas Jakštys, kuris pasakojo, kad stengiasi kasmet ateiti čia, nes jo išgyvenimai, patirti kare, išliks amžiams. „Balose gulėjom... visko mačiau kare ir gyvenime“, – tik atsiduso senolis.

Renginyje dalyvavo Šakių pagyvenusių žmonių organizacijos narė Danutė Liudžiuvienė.

„Ačiū atėjusiems pagerbti mūsų karo veteranų, pergalės ir jos atneštos taikos. Nenusiminkime, kad pasenome. Mes pragyvenome ilgą, sunkų gyvenimą, visko matėme, visokių valdžių. Mes savo atėjimu pasmerkiame visus karus ir jų tikruosius sukėlėjus. Mes išeisime, o šią dieną atnešę kariai pasiliks visiems laikams istorijoje, nes pergalė prieš fašizmą jiems suteikė amžinybę“, – sakė D. Liudžiuvienė ir pridūrė, kad kasmet atėjimas prie memorialinio paminklo kariams jai yra tarsi susitikimas su istorija. Ji pasidalino savo įžvalgomis apie prieš 73-ejus metus vykusius įvykius.

Minėjimo metu skambėjo poezijos žodžiai apie užmerktas karių akis ir iš jaunosios kartos lūpų. Šakių „Varpo“ mokyklos dešimtokai apžvelgė svarbiausius 1939–1945m. įvykius pasakodami eilinio Šinkariovo prisiminimus: „Mes įsitvirtinome apkasuose netoli Šakių, Girėnų kaime. Prieš mus vielų užtvara, minų laukas, prieštankiniai grioviai, priešų kareivių žeminės su kulkosvaidžių lizdais. Vadas pranešė, kad rytoj puolimas. Tikslas – išvyti priešus iš miesto ir įsitvirtinti gynybai bažnyčios teritorijoje. Įsiveržiame į priešo žeminę... miestas, rodos, ranka pasiekiamas, bet kiekvienas žingsnis pavojingas. Aplink sproginėja sviediniai ir minos...“

Paminėjime dalyvavusi „Varpo“ mokyklos istorijos mokytoja Daiva Bacevičienė kalbėjo, kad karo pabaiga Europoje buvo ilgai politizuota, kad niekas per politiką nematė sulaužytų žmonių likimų, išskirtų šeimų. Jos žodžiais, tai buvo pats žiauriausias karas žmonijos istorijoje: „Manau, kad mūsų jaunoji karta turi daryti viską, kad tai daugiau nepasikartotų.“

Antrajame pasauliniame kare dalyvavo daugiau nei 60 valstybių, žuvo daugiau kaip 50–70 milijonų žmonių, kurių dauguma civiliai. O Šakių kapinėse ilsisi apie 2200 karių.