Nuotr. Skulptorius Kęstutis Dovydaitis neslėpė, kad pati magiškiausia akimirka – keramikos lipdinių išėmimas iš pjuvenų, kai pamatai, kokiomis spalvomis sužėri glazūra.
Pasak K. Dovydaičio, džiugu, kad į dirbtuves susirinko nemažas rajono gyventojų būrys – ir nuolatiniai jų dirbtuvių dalyviai, ir molį savo rankose laikę pirmą kartą. Tai ne tik šakiečiai ir savi mokiniai. Seminare dalyvavo ir mokytojai, ir neįgalieji, ir vyresnio amžiaus žmonės, ir mamos su vaikais. Idėjos iniciatorius kalbėjo, kad tiek naujokams, tiek jau šioje srityje save išmėginusiems buvo puiki galimybė nusilipdyti dubenį ar kokią kitą skulptūrą. Be to, dirbtuvės buvo atviros ir nemokamos visiems, pabandžiusiems ir dar iki šiol nedrįsusiems pačiupinėti, kas tai yra raku keramika.
Raku – specialus degimo būdas, kuris Japonijoje paprastai buvo naudojamas arbatos indams gaminti, nes arbatos gėrimo ceremonija neatskiriama japonų kultūros dalis. Į Lietuvą raku atkeliavo XX a. Keraminiai lipdiniai gaminami iš molio, kuris dengiamas glazūra ir išdegamas. Šios technikos specifika ta, kad iki raudonumo 800°C temperatūroje keletą valandų kaitintas gaminys yra dedamas į pjuvenas, kur, įvykus redukcijai, jis prisigeria suodžių, t.y. pajuoduoja, o glazūra sužėri visu savo grožiu.
Įdomu tai, kad raku keramika turi savo filosofiją. Jai būdingas paprastumas, saikas, neįmantrios formos, atsitiktiniai glazūros nutekėjimai, įtrūkiai. Keramikos dirbinių paviršius vėliau gali būti šlifuojamas, poliruojamas, dažomas, lakuojamas, vaškuojamas, puošiamas glazūra, reljefiniais arba tapytais ornamentais, figūrinėmis kompozicijomis.
Tiesa, šiais metais dirbtuvės vyko ne tris, o tik dvi dienas. Vieną dieną dirbtuvių dalyviai nulipdė savo darbus, kuriuos K. Dovydaitis per savaitę gerai išdžiovino, o jau tada vyko pats įdomumas – darbai buvo išdegti ir čia pat prie mokyklos pastatytose talpose sudėti į pjuvenas. Iš jų netrukus buvo traukiami tikrų tikriausi meno kūriniai, žėrintys įvairiausiomis spalvomis. Įprastai dar viena diena būdavo skiriama jų parodai, tačiau šiemet dėl laiko stokos to atsisakyta.
Praėjusiais metais visi norintieji galėjo išbandyti save prisiliesdami prie juodosios keramikos, o prieš tai – susipažinti su viena iš pačių archaiškiausių molio apdirbimo būdų – lietuviška raugo arba gotikine keramika, kai kelias dienas natūraliai džiūvęs lipdinys buvo 5–6 valandas degamas 1000°C temperatūroje ir ištrauktas iš krosnies karštas išsyk merkiamas į vėsų natūralų raugą.
Skulptoriaus teigimu, nors šiandien aplinkui tokia didelė mokamų edukacijų pasiūla, tačiau ne kiekvienas gali tam skirti pinigų, todėl norisi atlikti švietėjišką darbą ir pakviesti žmones atitrūkti nuo darbų, prisiliesti prie meno savomis rankomis ir nemokamai susipažinti su įvairiomis keramikos technikomis.