Dr. Vinco Kudirkos kapas Kudirkos Naumiesčio miesto kapinėse nuolat lankomas turistų, valdžios atstovai ant „Tautiškos giesmės“ autoriaus kapo per valstybines šventes padeda gėlių. Vinco Kudirkos muziejaus darbuotojų iniciatyva, pasitelkus seniūnijos darbuotojus, kapo akmuo ir tvorelė šiuo metu atnaujinami.

 

Kudirkos Naumiestis saugo ne tik V. Kudirkos atminimą, bet ir amžinąją jo poilsio vietą.

V. Kudirka (1858–1899) – prozininkas, poetas, publicistas, vertėjas, kritikas, „Tautiškos giesmės“ autorius. 1890–1894 m.  gyveno ir dirbo gydytoju Šakiuose, o 1895 m. apsigyveno Naumiestyje, kur, pamažu gęstant gyvybei, toliau rašė, kūrė satyras, daug vertė, leido laikraštį „Varpas“. Jo gyvybė užgeso vėlų rudenį – 1899‑ųjų lapkričio 16-ąją. 1902 m. ant V.Kudirkos kapo pastatytas granitinis paminklas, vaizduojantis nulaužto ąžuolo kamieną. Jame buvo vardas, pavardė, gyvenimo datos ir „Tautiškos giesmės“ paskutinis ketureilis.

Antkapinis paminklas kuklus, kaip ir visas V.Kudirkos gyvenimas, jo veikla ir kūryba.

Kaip pasakojo Vinco Kudirkos muziejaus vedėja Vida Endriukaitytė, gamtos veikiamas šiek tiek pažaliavo paminklo akmuo, per laiką nusilupo ir kapo tvorelės dažai. Neseniai muziejui pradėjusi vadovauti V. Endriukaitytė sakė, kad V. Kudirkos kapu ir anksčiau rūpinosi muziejaus įkūrėja mokytoja Natalija Manikienė bei muziejaus vadovė Irena Zinkevičienė, taip pat kapą aptvarkydavo gimnazija bei Kudirkaičių organizacija. Kasmet Kudirkos Naumiesčio seniūnija parūpina gėlių kapo apsodinimui.

„Tai nėra kažkoks kapitalinis kapo tvarkymas, pastebėjom atsilupusius kapo tvorelės dažus. Prieš tai tvorelė buvo žalios spalvos, tačiau, peržiūrėję ankstesnes kapo nuotraukas, pastebėjom, kad jose tvorelė juodos spalvos, todėl ir perdažysim juoda. Pažaliavusį paminklo akmenį tik nušveisim, dėl visų darbų konsultavausi ir derinausi su paveldosaugininkais“, – pasakojo V. Endriukaitytė.

Muziejaus vedėja dėkojo Kudirkos Naumiesčio seniūnui Edvardui Belevičiui už pagalbą,  seniūnijos darbuotojai ir atlieka šiuos nedidelius paminklo akmens ir tvorelės atnaujinimo darbus.

Beje, didžiojo varpininko ir Lietuvos himno autoriaus kapas nuolatos užkliūdavęs okupantams iš Rytų. Ir carizmo laikais, ir sovietmečiu jis buvo darkomas, niekinamas. Kaip minėta, paminklas ant V. Kudirkos kapo buvo pastatytas 1902 metais. Pirmą kartą  kapas buvo išniekintas jau po metų, 1903 m. kovo 2-osios naktį. Istorikas, naumiestietis Romas Treideris rašo, kad zemskių viršininko paliepimu buvo iškapoti „Tautiškos giesmės“ žodžiai. Pokaryje, 1946 m. balandžio 26 d. buvo iškilmingai perlaidoti vokiečių sušaudyti tarybiniai aktyvistai ir komunistai. Kapinėse jiems parinko pačią garbingiausią vietą – prie pat didžiojo varpininko kapo. Tik siaurą takelį paliko, o pastačius tvorelę ir to siauro takelio nebeliko.

1990 m. birželio 9 d. prie antkapinio paminklo buvo pastatyta akmeninė plokštė su „Tautiškos giesmės“ žodžių įrašu ir ant kapo uždėtas antkapis. Iškapotų žodžių vieta paliko kaip istorinis dokumentas, tebebylojantis apie carinės priespaudos metus.

„Draugo“ inf.