Valstybės dieną – pagarba krašto šviesuoliams

eisena sakiai
Šventė „Aš myliu Šakius“ prasidėjo iškilminga eisena, kurioje – savivaldybės, seniūnijų, įvairių įstaigų atstovai. D. Pavalkio nuotr.


Gintarė MARTINAITIENĖ

Valstybės diena rajone nuvilnijo išties karališkai – tradiciškai daugelyje rajono vietų buvo giedama „Tautiška giesmė“, bendruomenėse vyko renginiai, o Šakiai miestelėnus bei svečius pakvietė į daugiasluoksnę miesto šventę, kurios metu įteiktos Šakių rajono garbės piliečio regalijos, „Aitvaro“ nominacijos“ krašto šviesuoliams, pasirodymus dovanojo ir respublikinio vaikų ir jaunimo liaudiškų šokių grupių festivalio „Jievaro tiltu“ dalyviai.

Neaišku, ar žmonių gausai įtakos turėjo tiesiog gyvo bendravimo ilgesys, ar įvairiapusiška programa, ar geras oras, tačiau Šakiai jau seniai neturėjo tokio reginio ir renginio. Pirmiausiai į J. Lingio parką nuo Jaunimo kūrybos ir sporto centro iškilmingai, lydima Marijampolės pučiamųjų orkestro, atžingsniavo šventinė „Aš myliu Šakius“ eisena, kurioje – savivaldybės, seniūnijų, įvairių įstaigų atstovai. Iškart po to į liaudiškų šokių sūkurį pakvietė respublikinio vaikų ir jaunimo liaudiškų šokių festivalio „Jievaro tiltu“ dalyviai ne tik iš Šakių, bet ir Vilkaviškio, Joniškio, Birštono, Plungės. Vėliau prisiminti ir garsūs kraštiečiai lakūnai Jonas ir Antanina Liorentai, mat šie metai skirti būtent jų gimimo metinėms paminėti. Visgi didžiausias dėmesys renginio metu skirtas nuo Vasario 16-osios lauktai progai – pasidžiaugti krašto šviesuolių pasiekimais bei jų darbais. Šakiuose įteiktos Garbės piliečio regalijos, dvi premijos bei „Aitvaro“ nominacijos. Savivaldybės premija (1 tūkst. eurų) dar vasarį buvo paskirta Mindaugui Pauliukui – už svarų indėlį į rajono kultūrą, patriotiškumo ugdymą bei respublikinio plenero „Šviesa-Tiesa“ organizavimą. Tad pagaliau šventės metu ji įteikta ir pačiam dailininkui. Rugilei Raudžiūtei (Lukšių Vinco Grybo gimnazijos abiturientė) skirta Kauno zanavykų bendrijos pirmininkės Reginos Motienės premija – už aktyvumą, veiklumą, iniciatyvumą, dalyvavimą visuomeniniame gyvenime, aukštus mokomųjų dalykų įvertinimus.

sakiai miesto svente2
„Aitvaro“ nominacijos (skulptūros autorius Mindaugas Šnipas) nusileido į šešių nominantų rankas: UAB „Gulbelė“ apdovanota už kultūros paveldo objektų įveiklinimą ir aktualizavimą, Lekėčių bendruomenei apdovanojimas skirtas už bendrystę įgyvendinant kultūros reiškinius projekto „Lekėčiai – Lietuvos mažoji kultūros sostinė 2020“ metu, Zanavykų muziejus įvertintas už profesionalumą, kryptingą ir ryškią muziejinę veiklą, metų kraštiečiu išrinktas Rolandas Skaisgirys, tačiau jis pats šventėje nedalyvavo, o apdovanojimą atsiėmė jo brolis Kęstutis, Metų bibliotekininkės nominacija įteikta Valerijai Endriukaitienei, o Šakių kultūros centro vaikų dainavimo grupei „Šmiki šmaki“ (vadovai Aušrinė Stankaitienė ir Eugenijus Rutkauskas) „Aitvaras“ skirtas už vaikų meninių gebėjimų ugdymą.

Į renginį darniai įsipynė ir jau tryliktąjį kartą Valstybės (Mindaugo karūnavimo) dieną pasaulio lietuvių giedama „Tautiška giesmė“, o šventę vainikavo Kastyčio Kerbedžio koncertas bei įspūdingi šventiniai fejerverkai.

dobilai sintautuose
Tačiau šventinių akcentų netrūko ir kitose rajono vietose. Štai Sintautuose už nuopelnus kultūrinei veiklai įteiktos „Dobilo“ nominacijos (jų autorius Andrius Janulaitis). Sintautų darželio „Vyturėlis“ vedėjai Rūtai Galinskienei apdovanojimas skirtas už aktyvų jaunosios kartos integravimą į miestelio veiklą, atsakomybę, nuoširdumą ir pozityvų požiūrį įgyvendinant kultūrinės veiklos idėjas. UAB „Undraitis ir Ko“ vadovui Vytautui Undraičiui – už palankų požiūrį įgyvendinant kultūrinės veiklos idėjas, gerus ir prasmingus darbus Sintautų krašto gerovei. Sintautiškiai Regina ir Juozas Jucaičiai apdovanoti už bendruomeniškumą, meilę savo krašto žmogui, dėmesį ir paramą organizuojant renginius. Šakių 205 pėstininkų kuopa įvertinta už geranoriškumą, patriotišką dvasią, susitelkimą ir pagalbą organizuojant renginius, pagarbą Sintautų kraštui ir jo istorijai. Sintautų seniūnui Kęstučiui Birbilui apdovanojimas įteiktas už pozityvų požiūrį įgyvendinant kultūrines idėjas, rūpestį ir darbą, kuriant gražų ir patrauklų krašto įvaizdį, meilę ir pagarbą žmogui.

kudirkos naumiestis himnas
Nuo ryto veiksmas virė ir Kudirkos Naumiestyje – čia Vinco Kudirkos muziejus pakvietė į orientacinį žaidimą, vėliau mažieji dalyvavo kūrybinėse dirbtuvėse ar jėgas išbandė riterių turnyre. Dieną užbaigė prie himno autoriaus Vinco Kudirkos paminklo nuskambėjusi „Tautiška giesmė“.

Būta ir kitokių iniciatyvų. Štai sporto ir laisvalaikio klubas „Vėjas“ visus norinčius pakvietė į „Mindauginių dviračių žygį“. Tautine atributika pasipuošę žygio dalyviai nuo Šakių kariliono pajudėjo Griškabūdžio link, kur atsigaivinę ledais patraukė Vilkaviškio pusėn, o iš čia suko į Kudirkos Naumiestį, kur stabtelėta prie himno autoriaus paminklo, išsimaudyta Šešupėje ir galiausiai, numynę apie 110 km, himną giedoti su visais šakiečiais ir miesto svečiais jie grįžo į Šakius.

dviraciai vejas
„Netoli Baltrušių mus pasivijo lietus. Pasivijo, bet neišgąsdino. Ilgai nesvarstę nusprendėm keliauti lyjant. Galų gale taip net įdomiau. Pilviškius pasiekėme ne visai sausi, bet linksmi ir ryžtingi. Ilgesniam poilsiui pasirinkome Vilkaviškio Paežerių dvarą“, – įspūdžiais dalijosi dviratininkai.

Kelionę su plačia šypsena įveikė ir jauniausias žygio dalyvis – devynmetis Kajus Zimnickas.

Tad po karaliaus Mindaugo karūna tądien tilpome visi. Kaip savo sveikinimo kalboje teigė meras Edgaras Pilypaitis, po ta karūna turėtume vienytis kasdien. Ir ne karais, baime ar melu, bet darbu, vieni kitų palaikymu.

himnas sakiai
„Karalius Mindaugas valstybės šaknį įsodino vakarietiškos civilizacijos Europoje, tad laužytas ir lankstytas jos kamienas liudija begalinį mūsų tautos atsparumą ir gebėjimą išlikti. Geresnio gyvenimo vaisius mes jau seniai raškom. Neatimkim šios galimybės iš būsimų kartų.

Norėkime stiprios ir stiprėjančios Lietuvos. Augančios Lietuvos. Laisvos Lietuvos“, – susirinkusius sveikino rajono vadovas.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Miškasodis: kiek tai prasminga ir reikalinga?

klausimelis 04 23Rimas iš Gelgaudiškio:

Nemažai esu medžių per gyvenimą pasodinęs, nors ne miškininkystėje dirbu. Esu gelgaudiškietis, todėl rūpi Gelgaudiškio miško likimas. Mačiau, kaip žūsta miškas. Bet toks gyvenimas. Mums gal ir atrodė, kad reikėjo anksčiau sergančius medžius pjauti. Faktas, kad yra išnykę didžiuliai miško plotai, bet tam yra specialistai. Nuomonės gelgaudiškiečių išsiskyrė: vieni šaukia, kodėl mišką išpjovė, bet jau miškas buvo miręs. 

klausimelis 04 23 2

Danutė iš Gelgaudiškio:

Džiaugiuosi, kad vyko miškasodžio akcija. Nesu anksčiau dalyvavusi ir medžių ne itin daug pasodinusi. Dėl miškų kirtimo išties daug nuomonių, yra prieštaraujančių plyniems miško kirtimams. Manau, jeigu jau medžius kokios kirvarpos graužia, būtina šalinti, bet po to reikia ir atsodinti. Dalyvavau, nes man rūpi, kad vaikai ir proanūkiai turėtų kur žemuogių ar grybų pasirinkti, augtų kuo sveikesnėje aplinkoje.


BlueYellow-baneris
 
TKV sakiai350
sms
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.