Prie Žemosios Panemunės dvaro vykusi šeimų futbolo šventė „Vieninga šeima“ sutraukė net 14 šeimų iš visos Lietuvos, šeimos varžėsi žaisdamos futbolą. V. Kuralavičiaus nuotr.
Lina POŠKEVIČIŪTĖ
Žemoji Panemunė įsikūrusi kairiajame Nemuno krante, trys kilometrai į pietryčius nuo Kriūkų, apie 30 km nuo Šakių. Miestelio centre stovinti Šv. Vincento Pauliečio bažnyčia praėjusį sekmadienį į Šv. Antano atlaidus atskubėjusius tikinčiuosius pasitiko atsinaujinusiu stogu, o atgimstančio Žemosios Panemunės dvaro prieigose šeimos žaidė futbolą.
Atnaujino stogą
Žemoji Panemunė minima nuo XVI a. pabaigos. Žemosios Panemunės dvaras, manoma, įsikūręs kryžiuočių pilies vietoje. 1732m. Panemunėje kunigaikštienė Sapiegienė pastatė medinę koplyčią, kuri stovėjo visai žemai netoli Nemuno. 1829 m. vandeniui gerokai pakilus šventovė buvo sugriauta. Parapija rengėsi statyti naują mūrinę bažnyčią, tačiau parapijiečiai nesutarė, kur ji turi stovėti. Tais pačiais metais pastatyta laikina maldykla Paluobiuose, o 1856 m. – Patašiuose. Vėliau Žemosios Panemunės dvaro dovanotoje žemėje 1877 m. iškilo Švento Vincento Pauliečio bažnyčia, trobos klebonijai ir daržas klebonui, kapai. Iki 1905 m. bažnyčioje vikaru buvo Antanas Tulaba, marijavitų tikėjimo Lietuvoje skleidėjas. Nuo 1967 m. iki 1986 m. klebonavęs Juozas Juškaitis 1986 m. bažnyčią nudažė. Klebonas mirė tais pačiais 1986 m., palaidotas šventoriuje.
Stačiakampėje ir vienabokštėje per abu pasaulinius karus išlikusioje bažnyčioje iki šiol parapijiečiai renkasi maldai: švenčiami Šv. Antano Paduviečio ir Šv. Vincento Pauliečio atlaidai, į kuriuos praėjusį sekmadienį tradiciškai rinkosi tikintieji.
Mišias aukojęs Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilikos klebonas mons. Vytautas Grigaravičius kvietė prašyti šv. Antano užtarimo, dvasinių vertybių, didesnio bendruomenės sutelktumo.
Šią parapiją aptarnaujantis Lekėčių klebonas Ričardas Kmitas pasakojo, kad jau seniai planavo nors kiek bažnyčią paremontuoti. Tačiau bažnyčios išorės sienų perdažymui, vidaus remontui reikia nemenkų lėšų, be to, bažnyčia yra paveldo objektas. Tad šiemet buvo atnaujintas tik bažnyčios stogas: dalinai pakeista lietaus nuvedimo sistema bei dalis stogo dangos, ši dar ir perdažyta. Stogo atnaujinimas atsiėjo apie 15 tūkst. eurų, iš šių lėšų taip pat bus sutvarkyti šventoriuje palaidotų dvasininkų kapai.
Dvasininkas už aukas bei paramą dėkojo Vilkaviškio vyskupijos kurijai ir jo Ekscelencijai vyskupui Rimantui Norvilai, Šakių savivaldybei, verslininkui Arūnui Tarnauskui, Žemosios Panemunės dvaro savininkams bei šešiametei Urtei už jos nuoširdžią auką iš taupyklės, Lekėčių bei Kriūkų seniūnijoms už bendradarbiavimą.
Gaivina dvarą
Nuo kelio Kriūkai–Pavilkijys kylant į aukštą Nemuno kranto šlaitą, šiandien istorizmo stilistikos Žemosios Panemunės dvaras jau pasitinka turistus, tiesa, kol kas labiau sutvarkytomis dvaro prieigomis bei senuoju 650-ies obelų sodu. Naujieji dvaro šeimininkai, prieš metus nusipirkę Žemosios Panemunės dvarą, ėmėsi neatidėliotinų rūmų tvarkymo darbų: išvežė teritorijoje buvusias šiukšles ir statybinį laužą, pasėjo ir prižiūri veją, visoje teritorijoje ir šalia esančiame didžiuliame sode šienauja žolę. Taip pat nuo statybinio laužo išvalyta dalis rūmų patalpų, kitų dvaro teritorijoje esančių pastatų vidus. Vietoje sudužusių stiklų sudėti nauji, paramstytos kritinės būklės perdangos ir užsandarintas stogas, pridengtos dekoruotos sienos apsaugant išlikusius puošybos elementus.
„Neseniai atradome ir nupirkome aukcione dar vieną prisiminimų knygą. Joje rašoma, kad rūmas buvo sugriautas 1813 m., kuomet Napoleono kariai traukėsi iš Maskvos, o maskvėnai juos vijosi. Tadas Tiškevičius (Tiškevičiai buvo dvaro savininkai – red. past.) buvo Napoleono armijoje generolas, už tą dalyvavimą ir sugriovė rūmus. Neliko vyriškosios pusės. Labai aišku, kad Žemosios Panemunės dvaro aukso amžius buvo nuo 1650 iki 1813 m., vėliau tos prabangos ir didybės jau niekas nebeatstatė“, – pasakojo dvaro šeimininkė.
Naujieji dvaro šeimininkai prasitarė, jog jų planai šiek tiek sustojo, kadangi reikalingas žemės sklypo paskirties pakeitimas į konservacinės paskirties žemę.
Futbolo šventė
Praėjusį sekmadienį čia buvo pilna gyvybės: prie Žemosios Panemunės dvaro vyko šeimų futbolo šventė „Vieninga šeima“ antras etapas.
Šeimų futbolo šventės „Vieninga šeima“ organizatorius, futbolo entuziastas Martynas Karpavičius pasakojo, jog pasimėgauti gražia dvaro aplinka ir kartu pažaisti futbolo prie Žemosios Panemunės dvaro atvyko 14 šeimų iš Kauno, Vilniaus, Šiaulių, Marijampolės, Kybartų bei Žemosios Panemunės.
„Šventę „Vieninga šeima“ rengiam nuo 2010 metų. Tai 25-oji šeimų futbolo šventė. Čia dalyvavo daugiau kaip 100 šeimų iš įvairių Lietuvos miestų, miestelių, kaimų. Man tai 200-osios varžybos. Iš pradžių šventes rengdavau stadionuose. Bet kai suvažiuoja šeimos, norisi, kad kažką pamatytų. Tad keliaujame per istorines vietas: prieš trejus metus surengėm šventę Paežerių dvare, pasiteisino. Vėliau Jono Basanavičiaus gimtinėje, Siesikų pilyje, Skriaudžių muziejuje, Raudonės pilyje ir kitur. Šis Žemosios Panemunės dvaras tokia vieta, kur susitinka istorinė paslaptis ir natūralus gamtos grožis, – sakė M. Karpavičius. – Šeimos, dalyvaudamos futbolo šventėje, ne tik turi galimybę aktyviai pažaisti futbolą, bet ir progą susipažinti ir aplankyti Lietuvos istorines vietas. Tai puiki galimybė praleisti fiziškai aktyviai laiką su šeima ir kartu pažinti savo kraštą.“
Trečiasis etapas numatomas Ilguvos dvare.
Stačiakampėje ir vienabokštėje per abu pasaulinius karus išlikusioje bažnyčioje iki šiol parapijiečiai renkasi maldai: švenčiami Šv. Antano Paduviečio ir Šv. Vincento Pauliečio atlaidai, į kuriuos praėjusį sekmadienį tradiciškai rinkosi tikintieji.
Mišias aukojęs Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilikos klebonas mons. Vytautas Grigaravičius kvietė prašyti šv. Antano užtarimo, dvasinių vertybių, didesnio bendruomenės sutelktumo.
Šią parapiją aptarnaujantis Lekėčių klebonas Ričardas Kmitas pasakojo, kad jau seniai planavo nors kiek bažnyčią paremontuoti. Tačiau bažnyčios išorės sienų perdažymui, vidaus remontui reikia nemenkų lėšų, be to, bažnyčia yra paveldo objektas. Tad šiemet buvo atnaujintas tik bažnyčios stogas: dalinai pakeista lietaus nuvedimo sistema bei dalis stogo dangos, ši dar ir perdažyta. Stogo atnaujinimas atsiėjo apie 15 tūkst. eurų, iš šių lėšų taip pat bus sutvarkyti šventoriuje palaidotų dvasininkų kapai.
Dvasininkas už aukas bei paramą dėkojo Vilkaviškio vyskupijos kurijai ir jo Ekscelencijai vyskupui Rimantui Norvilai, Šakių savivaldybei, verslininkui Arūnui Tarnauskui, Žemosios Panemunės dvaro savininkams bei šešiametei Urtei už jos nuoširdžią auką iš taupyklės, Lekėčių bei Kriūkų seniūnijoms už bendradarbiavimą.
Gaivina dvarą
Nuo kelio Kriūkai–Pavilkijys kylant į aukštą Nemuno kranto šlaitą, šiandien istorizmo stilistikos Žemosios Panemunės dvaras jau pasitinka turistus, tiesa, kol kas labiau sutvarkytomis dvaro prieigomis bei senuoju 650-ies obelų sodu. Naujieji dvaro šeimininkai, prieš metus nusipirkę Žemosios Panemunės dvarą, ėmėsi neatidėliotinų rūmų tvarkymo darbų: išvežė teritorijoje buvusias šiukšles ir statybinį laužą, pasėjo ir prižiūri veją, visoje teritorijoje ir šalia esančiame didžiuliame sode šienauja žolę. Taip pat nuo statybinio laužo išvalyta dalis rūmų patalpų, kitų dvaro teritorijoje esančių pastatų vidus. Vietoje sudužusių stiklų sudėti nauji, paramstytos kritinės būklės perdangos ir užsandarintas stogas, pridengtos dekoruotos sienos apsaugant išlikusius puošybos elementus.
„Neseniai atradome ir nupirkome aukcione dar vieną prisiminimų knygą. Joje rašoma, kad rūmas buvo sugriautas 1813 m., kuomet Napoleono kariai traukėsi iš Maskvos, o maskvėnai juos vijosi. Tadas Tiškevičius (Tiškevičiai buvo dvaro savininkai – red. past.) buvo Napoleono armijoje generolas, už tą dalyvavimą ir sugriovė rūmus. Neliko vyriškosios pusės. Labai aišku, kad Žemosios Panemunės dvaro aukso amžius buvo nuo 1650 iki 1813 m., vėliau tos prabangos ir didybės jau niekas nebeatstatė“, – pasakojo dvaro šeimininkė.
Naujieji dvaro šeimininkai prasitarė, jog jų planai šiek tiek sustojo, kadangi reikalingas žemės sklypo paskirties pakeitimas į konservacinės paskirties žemę.
Futbolo šventė
Praėjusį sekmadienį čia buvo pilna gyvybės: prie Žemosios Panemunės dvaro vyko šeimų futbolo šventė „Vieninga šeima“ antras etapas.
Šeimų futbolo šventės „Vieninga šeima“ organizatorius, futbolo entuziastas Martynas Karpavičius pasakojo, jog pasimėgauti gražia dvaro aplinka ir kartu pažaisti futbolo prie Žemosios Panemunės dvaro atvyko 14 šeimų iš Kauno, Vilniaus, Šiaulių, Marijampolės, Kybartų bei Žemosios Panemunės.
„Šventę „Vieninga šeima“ rengiam nuo 2010 metų. Tai 25-oji šeimų futbolo šventė. Čia dalyvavo daugiau kaip 100 šeimų iš įvairių Lietuvos miestų, miestelių, kaimų. Man tai 200-osios varžybos. Iš pradžių šventes rengdavau stadionuose. Bet kai suvažiuoja šeimos, norisi, kad kažką pamatytų. Tad keliaujame per istorines vietas: prieš trejus metus surengėm šventę Paežerių dvare, pasiteisino. Vėliau Jono Basanavičiaus gimtinėje, Siesikų pilyje, Skriaudžių muziejuje, Raudonės pilyje ir kitur. Šis Žemosios Panemunės dvaras tokia vieta, kur susitinka istorinė paslaptis ir natūralus gamtos grožis, – sakė M. Karpavičius. – Šeimos, dalyvaudamos futbolo šventėje, ne tik turi galimybę aktyviai pažaisti futbolą, bet ir progą susipažinti ir aplankyti Lietuvos istorines vietas. Tai puiki galimybė praleisti fiziškai aktyviai laiką su šeima ir kartu pažinti savo kraštą.“
Trečiasis etapas numatomas Ilguvos dvare.
Vilma iš Šakių:
