Penktadienio pavakarę poetinio žodžio mylėtojai rinkosi Kurynės dendrologiniame parke, kurį daugiau nei prieš 30 metų Slavikuose įkūrė Zigmas Naujokaitis. Šiame nuostabiame gamtos prieglobstyje nuskambėjo jau tradiciniu tapęs „Poezijos rudenėlis“, šiemet skirtas mūsų kraštiečio leidėjo dr. Jono Pauliaus Lenktaičio 110-osioms gimimo metinėms paminėti.

 

Pirmiausiai renginio dalyviai dr. J. P. Lenktaičiui nusilenkė Slavikų kapinėse, kur Balio Dvariono labdaros ir paramos fondo lėšomis akmenine plokšte uždengtas jo kapas. Čia mūsų kraštiečiui skambėjo Bernardo Brazdžionio ir Kazio Bradūno eilės. Ir neatsitiktinai. Mat gyvendamas emigracijoje dr. J. P. Lenktaitis pirmiausiai išleido būtent šių lietuvių poetų poezijos rinktines. Jo kapas buvo papuoštas gėlėmis, uždegtos atminimo žvakelės.   

Šventinė programa persikėlė į Kurynės parką, kur skambėjo ne tik mūsų rajono literatų skaitomos eilės ir smuikininkės Marijos Kontrimaitės atliekami muzikos kūriniai, bet ir garbaus svečio – garsaus lietuvių kompozitoriaus Balio Dvariono sūnaus, Balio Dvariono labdaros ir paramos fondo prezidento, smuikininko prof. Jurgio Dvariono, asmeniškai pažinojusio mūsų kraštietį,  atsiminimai.

Jis pasakojo, kad su garsiuoju leidėju susipažino JAV po savo pirmojo koncerto, į  kurį susirinko gausus lietuvių išeivių būrys. Kaip prisipažino svečias, tuo metu dr. J. P. Lenktaičio pavardė jam nieko nesakė. Kai savo šviesios atminties sesers Aldonos Dvarionaitės paklausė, kas jis yra, ši atsakė: „Tu manęs neklausk, čia yra legendinė figūra, niekas nežino, kas jis toksai.“

J. Dvariono teigimu, nuo to momento, kai po koncerto atskubėjęs pasveikinti dr. J. P. Lenktaitis juos apkabino ir pavadino brangiais vaikais, prasidėjo labai artima pažintis. Tokia artima, kad mūsų kraštietis smuikininką vadino savo vaiku, o šis jį – krikštatėviu.

„Tai buvo labai paslaptinga asmenybė, kuri nedalyvavo lietuvių išeivių aktyvioje veikloje. Jisai nedalyvavo rietenose, nedalyvavo ginčuose, nedalyvavo sporto renginiuose, bet nepaprastai daug prisidėjo prie lietuviškos kultūros, lietuviško žodžio ir lietuviškos muzikos sklaidos. Vienas iš įsimintiniausių vakarų buvo kompozitoriaus, Lietuvos muzikos klasiko Vlado Jokūbėno autorinis koncertas Niujorke“, – prisiminė profesorius, tvirtindamas, kad tik kraštiečio dėka buvo užsakyti viešbučiai ir maitinimas mūsų kraštiečiams menininkams, kurie užjūryje, ne paslaptis, negyveno  ypač gerai.

Pasak J. Dvariono, dr. J. P. Lenktaitis buvo itin verslus – būdamas 26-erių iš nieko įkūrė savo leidyklą „Patria“, kuri per vienerius metus tapo pirmaujančia visoje Vokietijoje. Turtų jis nesukaupė, nes visus savo uždirbtus pinigus panaudodavo lietuviško žodžio ir lietuviškos muzikos sklaidai, padėjo kompozitoriui B. Dvarionui ir architektui Vytautui Landsbergiui-Žemkalniui sukurti Vilniaus simfoninį orkestrą ir ėmėsi organizuoti jo koncertus. Puikiai mokėdamas vokiečių kalbą, turėjęs talentą diplomatiškai bendrauti su žmonėmis, leidyklose gaudavo partitūrų, kokių Lietuvoje dar nebuvo.

„Kai kuriuose leidiniuose atrandam jį apibūdinant kaip vieną iš ryškesnių Lietuvos išeivijos atstovų, bet tai netiesa. Jis niekada nebuvo išėjęs iš Lietuvos“, – pabrėžė profesorius, prisimindamas mūsų kraštietį kaip nepaprasto dosnumo žmogų, kuris sugrįžo iš JAV su 40 didžiulių kargo dėžių, kuriose buvo visas lietuviškos muzikos ir lietuviško žodžio archyvas, vėliau perduotas Lietuvos literatūros ir meno archyvui. Svečio teigimu, jis šiandien priešokomis tvarkomas ir prižiūrimas.

Kai 2002 m. Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus už nuopelnus lietuvių kultūrai dr. J. P. Lenktaičiui įteikė aukštą valstybinį apdovanojimą – Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordino karininko kryžių, su juo kartu į ceremoniją vyko ir profesorius J. Dvarionas. Jis prisiminė, koks mūsų kraštietis buvo sujaudintas dėl parodyto Prezidento dėmesio ir pasakė: „Ne veltui gyvenau ir tikiu Lietuvos ateitimi.“

Minint kraštiečio dr. J. P. Lenktaičio 110-ąsias gimimo metines, Šakių viešoji biblioteka sukūrė jo atminimui skirtą lankstinuką, kurį vakaro metu pristatė bibliotekos bibliografė Ingrida Jonuškienė, trumpai peržvelgusi jo biografiją ir nuveiktus darbus.

Dar ilgai Kurynės parke netilo prisiminimai ir eilės, skirtos šiai unikaliai ir išskirtinei asmenybei.  Pašnekesiai tęsėsi ir prie vaišių stalo. Svetingi slavikiečiai susirinkusiuosius vaišino gruce.