Sąlyginai kritus nekilnojamojo turto kainoms, daug kas susigundo galimybe įsigyti savo būstą ir rizikuoja imti banko paskolą. Reikėtų žinoti, jog dalį jos gali padengti valstybė, jei jų pajamos ir turtas neviršija valstybės nustatytų reikalavimų. Jau paskelbtas bankas, kuris šiemet teiks valstybės remiamus kreditus, todėl planuojantieji pasinaudoti šia parama jau gali pradėti teikti dokumentus. Konkursą laimėjęs bankas, kaip ir keletą metų iš eilės, yra „Swedbank“.

Valstybės kompensuojama suma paprastai siekia apie 10 proc. imamo kredito Ar daug kas susigundo šia galimybe?

 

Kaip teigė Šakių savivaldybės Biudžeto ir turto skyriaus vyresnioji specialistė Sonata Gruzdaitienė, pernai buvo išrašyta vos pora pažymų lengvatiniams būsto kreditams. „Ankstesniais metais jų būdavo šiek tiek daugiau. Sunku pasakyti, kodėl taip yra, galbūt trūksta informacijos, o galbūt sunkiau gauti paskolą“,- svarstė S. Gruzdaitienė.

Šiuo metu bankai nepuola dalyti paskolų į kairę ir į dešinę, norinčiųjų gauti net ir valstybės remiamą būsto kreditą pajamos turi atitikti bankininkų reikalavimus, kurie yra tokie patys, kaip ir visiems kitiems klientams.

„Norėjome pasinaudoti valstybės parama, tačiau ji yra utopinė. Iš tiesų tik gal tik vienetams pavyksta atitikti banko reikalaujamas minimalias pajamas ir tuo pačiu neviršyti valstybės nustatytų maksimalių pajamų bei turto paramai gauti. Bent jau mes su vyru, pasidomėję, kiek reikia atitikti sąlygų ir pateikti įvairiausių dokumentų, nusprendėme, kad valstybės paramos nesikreipsime“,- neslėpė penkerių metų sūnelį auginanti rajono gyventoja Eglė. Šiuo metu jos vyras pinigus būstui kaupia dirbdamas užsienyje. Sunkiau gyvenančios šeimos ne visada sukrapšto ir 15 proc. pradinio įnašo bankui.

Šiais metais kreditams kompensuoti paskirta bendra suma Marijampolės, Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Vilkaviškio ir Šakių savivaldybėms siekia 1 mln. 800 tūkst. litų. Didelės konkurencijos iki šiol nebūdavo, paprastai ši suma yra neišnaudojama ir lieka valstybės biudžete.

Pasinaudoję valstybės parama teigia, jog parama nėra „utopinė“, o norintys pirkti būstą asmenys turėtų nepatingėti pasidomėti šia galimybe.

Kaip jau buvo užsiminta, valstybės parama būstui įsigyti teikiama tiems pavieniams asmenims ir šeimoms, kurių deklaruotas turtas ir pajamos neviršija nustatytų dydžių. Už vienerius metus prieš prašymą suteikti valstybės paramą asmens be šeimos grynosios metinės pajamos turi būti ne didesnės kaip 27500 Lt, o turtas - 40300 Lt, dviejų ar trijų asmenų šeimos grynosios metinės pajamos turi neviršyti 38500 Lt, turtas - 81900 Lt. Didėjant šeimos narių skaičiui analogiškai didėja ir leidžiamų pajamų ir turto suma.

Be to, pretenduojantiems į lengvatinį kreditą tai turi būti įsigyjamas pirmasis tinkamas būstas. Tiesa, yra tam tikrų išlygų – į paramą gali pretenduoti tie, kurie turi būstą, tačiau jis yra nusidėvėjęs daugiau kaip 60 proc. arba per mažas.

Valstybės remiamų būsto kreditų suma neturi būti didesnė kaip 180 tūkst. litų asmeniui be šeimos ir 300 tūkst. litų dviejų ir daugiau asmenų šeimai;

Nors paprastai valstybė dengia 10 proc. perkamo būsto kredito sumos, tačiau su tam tikromis išimtimis – našlaičiai, daugiavaikės šeimos, neįgalieji  gali pretenduoti ir į 20 proc. paramą.

Atliekant nekilnojamojo turto registraciją Registrų centre reikia sumokėti mokestį, kuris priklauso nuo vidutinės turto vertės. Registruojant hipoteką (įkeitimą) Centrinės hipotekos įstaigos tvarkomame Hipotekos registre imamas fiksuotas 108 litų mokestis.  Nuo rugsėjo, visoms jaunoms šeimoms registruojant ar įkeičiant nekilnojamąjį turtą, jeigu jos įsigyja pirmąjį būstą, bus taikoma 50 proc. nuolaida.