Nepjauta žolė, apaugę krūmai, išvirtusios tvoros, apgailėtinos būklės begriūvantys ar visai sugriuvę pastatai – su tokiais vaizdais šiandien susiduria dažna seniūnija. Nors seniūnai mina kelius į savivaldybę, atsakingi asmenys arba nereaguoja, arba tikina negalintys kištis į privačią valdą ir atsakomybę perleidžia... seniūnams. Tad kol tarpusavy stumdomasi, pastatai toliau kelia grėsmę, nepuošia aplinkos ir didina seniūnų galvos skausmą.

Nuotr. Kudirkos Naumiesčio seniūnas Algirdas Stankevičius rodo, koks pavojingas, prišiukšlintas pirties pastatas.

Jau ne kartą rajono seniūnai išsako problemą dėl miesteliuose apleistų privačių pastatų, kurie nepuošia aplinkos, kelia grėsmę. Gyventojai seniūnams skundžiasi, kad neprižiūrimoje kaimynų valdoje žolės stypso virš tvoros, ragina imtis veiksmų.

Griškabūdžio seniūnas Saulius Naumavičius jau seniai kreipėsi į rajono savivaldybę dėl trijų Griškabūdžio miestelio centre apleistų pastatų. Kadangi savininkai nėra žinomi, seniūnija jokių įspėjimo raštų, protokolų lig šiol nesurašė. Neapsikentęs seniūnas apipjauna prie tų pastatų pakelės žolę, užkala išdaužytus langus ir tikina, kad su tokia padėtimi taikytis nebegalima ir rajono savivaldybė turi spręsti šį klausimą.

„Visi prisimenam, kai balandžio mėnesį į vieną  apgriuvusio namo duobę įkrito žmogelis, gerai, kad pardavėjos išgirdo šauksmus, gyventojai ištraukė nelaimėlį,“ – sakė seniūnas.

Sudėtinga padėtis ir Kudirkos Naumiestyje. Seniūnas Algirdas Stankevičius pasakojo, kad jau daug metų Kranto gatvėje stovinti buvusi pirtis šiandien tapo tikru „pastatu vaiduokliu“.

„Į vidų baisu koją įkelti, kad ant galvos neužgriūtų cemento luitas, kalnai  „bambalių“ ir šiukšlių, sienos kiauros, o vakarais ir naktimis čia nuolat renkasi jaunimas“,  – situaciją komentavo seniūnas.     Panašių apleistų pastatų miestelyje dar trys, visi jie griūvantys, kiemai, pakelės apžėlę. Seniūnas žino visus šių pastatų savininkus, į juos yra kreipęsis dėl jų priežiūros, bet nė vienas nesitvarko. Ypač tokia kaimynyste piktinasi naumiestiečiai, kurie rinko parašus, kreipėsi į seniūną, pastarasis į rajono valdžią, o sprendimų – jokių. Rajono Ūkio skyriaus vedėjas Kęstutis Kuncaitis patikino, kad situaciją dėl pirties Kudirkos Naumiestyje jis žino, kreipėsi ir į to statinio šeimininkę, kuri, aišku, pažadėjo tvarkytis.

Sudargo seniūnė Rita Grigaitienė taip pat dejuoja dėl miestelio centre stovinčio apleisto pastato, Lukšių miestelio nepuošia senasis vaistinės pastatas. Apgriuvusių, negyvenamų statinių yra kone kiekvienoje seniūnijoje.

Seniūnų rūpestis

Pasirodo, apleisti privatūs pastatai seniūnijose – seniūnų reikalas. Nors jie ieško savininkų, juos suradę perspėja, kad tvarkytųsi, siunčia raštiškus įspėjimus, bet dažniausiai šių pastatų savininkai nesurandami. Į privačią nuosavybę seniūnija neturi teisės kištis. Rajono Ūkio skyrius tikina, kad jiems rūpintis individualių namų technine priežiūra nepriklauso, o už pastato būklę pagal Civilinį kodeksą atsako pastato, valdos savininkas.

„Seniūnai yra mūsų administracijos darbuotojai, jie už visą tvarką, švarą miestelyje irgi atsako. Jie turi teisę surašyti administracinės teisės pažeidimo protokolą, ir nereiktų čia mums vieniems nuo kitų stumdyti šitos atsakomybės“, – sakė Ūkio skyriaus vedėjas K. Kuncaitis.

Jis priminė, kad į privačią valdą galima įeiti tik teismo nutartimi, vadinasi, rajono Ūkio skyriaus vadovai bijo nusižengti įstatymams, o kai kurie seniūnai bent minimaliai aptvarkydami apsileidėlių pastatus tuos įstatymus pažeidžia. Tad daugelyje seniūnijų tie pastatai riogso apgriuvę, žolėm ir krūmais apžėlę.

Savivaldybė tik pradėjo darbą

Akis bado sugriuvusios fermos, buvusių kolūkių sandėliai ir kiti apleisti pastatai. Ūkio skyriaus duomenimis, negyvenamų  patalpų ir statinių sąraše yra 19, net šeši – Šakių seniūnijoje. Seniūnai savo teritorijose vizualiai įvertina tokių statinių techninę būklę ir kasmet sudarydami sąrašus pateikia informaciją Ūkio skyriui. Sąrašai nuolat kinta, nes dalis statinių parduodami, privatizuojami.

„Realiai darbas šiuo klausimu tik prasidėjo nuo praeitų metų rudens. Yra sudaryta komisija, kuri suderina ir apibendrina sąrašą ir šiais metais imsis konkrečių priemonių kovodama su šių statinių savininkais“, – tikino Ūkio skyriaus specialistas Aurimas Staugaitis.

Pasak A. Staugaičio, daugiausia problemų kelia statiniai, kurie neturi savininko (arba kurio savininkas nežinomas). 2015 m. spalio 30 dieną  rajone bešeimininkių pastatų buvo – 161. Pasak specialisto, tie skaičiai tokie dideli todėl, nes net buvusio statinio pamatas yra įtraukiamas į sąrašą. Kaip teigė rajono Ūkio skyriaus vedėjas K. Kuncaitis, ypač sunku su buvusių fermų pastatais, kur dalininkai yra keli, o vieno atsakingo, kuris rūpintųsi statiniu, nėra. Turėtų būti, pasak vedėjo, asmuo, atsakingas už statinio techninę priežiūrą. Dar sudėtingiau savininkus surasti, kai objektai pradedami pardavinėti ir keliauja per kelių savininkų rankas.

A. Staugaitis komentavo, kad su bešeimininkiais pastatais, kad juos būtų galima  perduoti Savivaldybės nuosavybėn, o ši galėtų tvarkytis savo nuožiūra: parduoti ar tiesiog nugriauti, yra ilgas teisinis procesas.

Savivaldybė tokių objektų savininkams nustačiusi maksimalius mokesčio koeficiento tarifus – 3 proc. nekilnojamojo turto ir 4 proc. apleistos žemės.

Ūkio skyriaus vedėjo K. Kuncaičio nuomone, žmonių mažėja: jie išvažiuoja, miršta, o tokių statinių tik daugėja.