Šįmet, kaip niekad anksčiau, daug lėšų skirta sodininkų bendrijų keliams ir gatvėms inventorizuoti ir rekonstruoti – beveik 3,8 mln. eurų. Deja, mūsų savivaldybė patenka į sąrašą tų, kurios ministerijos parama nepasinaudojo. Kokios priežastys lemia tai, kad į bulvių lauką panašius sodų bendrijų kelius niekas nekreipia dėmesio?

Lietuvos savivaldybėms šįmet Susiekimo ministerija suteikė išskirtinę galimybę investuoti į sodų bendrijų kelius. Čia iš rezervinių Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų beveik 4 mln. eurų buvo skirti vietinės reikšmės keliams inventorizuoti ir rekonstruoti. Dėl savivaldybių pasyvumo apie milijonas eurų liko nepaskirstytas. Iš 60 šalies savivaldybių paraiškas teikė tik 27 savivaldybės, o mūsų rajonas yra tarp tų trisdešimt trijų, kurios šia galimybe nesinaudojo.

Ne paslaptis, kad sodininkų bendrijos per Nepriklausomybės laikotarpį pamažu tampa gyvenamųjų namų kvartalais – dažniau sodų sklypai įsigyjami namų statybai, įsikūrimui nei mėgėjiškai daržininkystei vystyti, tad eismas čia yra nuolatos. Prie Šakių miesto šliejasi keturios sodų bendrijos, kai kurių iš jų keliai yra nepavydėtinos būklės. Tiesa, sodininkai patys renka pinigus jų priežiūrai, kaupdami nario mokestį, kurį dažniausiai išleidžia žvyro pirkimui ir kelių greideriavimui. Tačiau ši finansinė injekcija yra akivaizdžiai per maža, kad sodų bendrijų keliai būtų išvažiuojami tiek žiemą, tiek kitu metu, kai viskas pažliugę. Sodų bendrijos „Draugystė“ pirmininkas Edmundas Kučiauskas sako, kad iš menkų surenkamų sodo draugijos narių lėšų nuolat stengiasi pasitvarkyti vietinius kelius ir nuo 2012m. jų bendrijos kelių būklė yra pagerėjusi. Taip pat prie bendrijos kelių būklės pagerinimo prisidėjo ir prieš porą metų vestų komunikacijų projektas, kai jį įgyvendinus buvo tvarkyti ir sodų keliukai. Bendrijos pirmininkas sako, kad labai apgailestauja dėl tokio valdžios požiūrio į sodininkų problemas – juk keliais naudojasi ne tik gyventojai, bet ir kiti žmonės, nuolat vykstantys į savo daržus. Bendrijos pirmininkas sako, kad jau ne vienerius metus mina savivaldybės slenkstį, norėdamas atkreipti valdininkų dėmesį į problemas dėl kelių, tačiau vienintelis pasiūlymas, kurio pirmininkas buvo sulaukęs iš valdininkų, – pasirašyti bendradarbiavimo sutartį tarp viešojo ir privataus sektoriaus, nes dabar sodininkų keliai nėra savivaldybės apskaitoje ir ši negali padėti.

Jeigu Šakių priemiesčio bendrijų „Jaunystė“ ir „Draugystė“ keliai atrodo dar pusėtinai, tai „Rasų“ ar „Šilgalių“ keliai atrodo labai blogai. Vietiniai gyventojai sako, kad dabar dar padėtis nėra tragiška – blogiau būna polaidžio metu arba žiemą, kai iš viso neina išvažiuoti apsnigtais arba subjurusiais keliukais. Kelius kas metai tvarko, tačiau surenkama pinigų suma yra per maža, kad būtų įrengti normalūs pravažiavimai su kelio sankasomis ir pralaidomis, tad šiose bendrijose tiek gyventojai, tiek daržininkai ilgus metus dėl sunkiai pravažiuojamų kelių kenčia didžiulius nepatogumus.

Šakių savivaldybės Ūkio, architektūros ir investicijų skyriaus vedėjas Arvydas Šlėderis sako, kad sodininkų bendrijoms savivaldybė niekuo negali pagelbėti, mat tie keliai savivaldybei tiesiog nepriklauso. Todėl ir specialios paramos savivaldybė į ministeriją dėl sodininkų bendrijų kelių negalėjo kreiptis. Besikalbant apie tai, kad šie keliai kada nors būtų perleisti savivaldybės nuosavybėn, vedėjas sako, kad tai būtų ilgas formalumų sutvarkymo procesas, kol žmonės sutvarkytų savo sklypų nuosavybes ir išskirtų iš jų kelių teritoriją atskirai. Be to, savivaldybė ir taip turi daug kaimo keliukų, kuriuos ne visada pajėgia sutvarkyti, tad būtų neteisinga iš taip mažai kelių priežiūrai turimų lėšų dalį atriekti dar ir sodams. Kita problema, su kuria tokiu atveju būtų susiduriama, – tai prioritetų paskirstymas, kurį keliuką tvarkyti pirmiau, kurį ne, nes sodų bendrijų keliai yra tolygūs savo reikšme, tad čia jau reiktų sugalvoti kažkokį gudrų mechanizmą. Vienintelė išeitis, pasak A. Šlėderio, tai sodininkų bendrijoms pasiūlyti lėšų kooperavimo su savivaldybe sutartį, kada dalis pinigų tektų iš bendro biudžeto, o dalį lėšų kelių tvarkymui turėtų skirti iš specialaus kaupimo fondo patys sodininkai, kaip ir dabar. Vedėjas neslepia, kad tokia kalba dėl kooperacijos su sodų bendrijų pirmininkais yra buvusi, tačiau tokiai sutarčiai pasirašyti kol kas nėra savivaldybėje parengtos teisinės bazės, todėl kalbėtis apie tai dar anksti.

 Tiesa, iš ministerijos skirtos lėšos taip pat nepadengs kelių inventorizavimo ar remonto šimtu procentų – 30 arba 50 proc. prie paramos turi prisidėti dar ir pačios savivaldybės.