Irma Jesevičienė: „Tai svajonė, apie kurią garsiai kalbėti nedrįsdavau“

zaidimu kambarys irma
Prieš dvylika metų pradėjusi svajoti apie vaikų žaidimų kambario įkūrimą Irma Jesevičienė vis dar negali patikėti išsipildžiusiu troškimu. (G. Bernotienės nuotr.)


Raminta MAJAUSKAITĖ 
 
Šakiuose ilgai lauktas vaikų žaidimų kambarys „Emociukas“ šią savaitę pagaliau atvėrė duris pirmiesiems lankytojams. Su vaikų kambario įkūrėja Irma Jesevičiene kalbamės apie jau seniai brendusią idėją, statybų procesą, patirtas emocijas ir tolimesnius planus.

Artėjant šaltajam sezonui, vis daugiau šeimų ieško, kur aktyviai ir turiningai praleisti dieną su vaikais ar kur surengti savo atžalai nepamirštamą gimtadienio šventę. Šakiuose linksmai bei kokybiškai praleisti laisvalaikį kviečia ilgai apie tai svajojusi žaidimų kambario „Emociukas“ įkūrėja Irma Jesevičienė.

„Mintis apie žaidimų kambarį gimė jau net prieš 12 metų. Tada, kada mūsų šeima pradėjo didėti, kada nusprendėme iš Anglijos sugrįžti gyventi į Lietuvą. Anglijoje jau prieš daugiau nei dešimtmetį buvo populiarūs tokie žaidimų kambariai, Lietuvoje – dar nelabai. Sugrįžę pradėjome statyti namus, rūpėjo kiti dalykai, nebuvau tikra, ar Šakiams to reikia, bet mintis apie neišpildytą svajonę vis manęs neapleisdavo. Prieš trejus metus pagaliau pradėjome statybas. Viskas ėjosi pakankamai sklandžiai, kai kas keitėsi, bet manau, jog tai normalu,“ – pasakoja I. Jesevičienė.

Vaikų žaidimų kambario įkūrėja sako, jog vis dar negali patikėti išsipildžiusia svajone, jaučia džiaugsmingą jauduliuką stebėdama pirmuosius savo lankytojus ir stabtelėjusi vis savęs paklausia: „Ar tai tikrai vyksta?“ Kol kas I. Jesevičienė dar turi nebaigtų darbų, tad labiausiai orientuojasi į užsakytas privačias šventes, bet, žinoma, iš anksto susitarus, sako, drąsiai už nedidelį mokestį kelioms valandoms priimsianti ir pavienius tėvelius su vaikais.

Įrengiant šį pramogų centrą stengtasi atsižvelgti į visus pagrindinius tėvų ir vaikų poreikius: patogumą, vaikų kūrybiškumą ugdančias ir aktyvumą skatinančias pramogas, saugumą, nes, pasak I. Jesevičienės, svarbu, kad vaikams būtų ne tik smagu, bet ir saugu.

„Planuodama sakiau, jog svarbiausia, kad vaikai dvi valandas siaustų, o po to tris dienas miegotų, – juokauja savininkė. – Norėjosi daugiau saulės, tad karstynėms rinkausi šiltas spalvas – geltoną, oranžinę. Sienas taip pat išdažėme šviesiomis spalvomis. Statybas vykdė mano vyras, kuriam esu be galo dėkinga, jis keldavosi iš pat ryto, o dirbdavo iki vėlumos.“

Vaikų kambarys vienu metu kviečia iki dešimties vaikų ir iki dešimties tėvų, tačiau ateityje viskas priklausys ir nuo pandemijos, kokie reikalavimai bus rudenį ar žiemą, bei nuo užsakovų norų, nes, esant poreikiui, įmanoma priimti ir didesnę kompaniją.

„Esame labai lankstūs. Mums ypač svarbūs klientų pageidavimai, jų nuomonė, kaip jie mano, ko mums trūksta, kas turėtų būti kitaip“, – atvirauja I. Jesevičienė.

Paklausta, kaip sugalvojo žaidimų kambario pavadinimą, savininkė sako, jog vieną idėją turėjo dar statybų pradžioje: „Su statybų pradžia žaidimų kambariui sugalvojau pavadinimą. Tačiau, kai pastatėme žaidimų aikštelę, supratau, jog tai ne tas. Ne tokio pavadinimo noriu. Su šeima vakarieniaudami siūlydavome vieni kitiems savo idėjas, o „Emociukas“ visiems patiko, nereikėjo net jokio balsavimo, pritapo pats savaime.“

Šiuo metu erdviame žaidimų kambaryje galima pramogauti įvairiai: įrengtos didžiulės karstynės su keliomis čiuožyklomis, atskiras smėlio kambarys, visų mergaičių svajonė – lėlių namas, „Lego“ konstruktorių erdvė ir kiti žaislai ar žaidimai.

„Pagrindus tikrai turime, bet, žinoma, trūksta dar kelių daiktų, pavyzdžiui, kavos aparato, vandens indo. Be to, norime plėstis – vasarą įrengti terasą, kad šventė galėtų vykti ne tik viduje, ateityje organizuoti čia ir vaikų stovyklas“, – savo planais dalijasi Irma Jesevičienė.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar sutiktumėte prisidėti prie kelių infrastruktūros gerinimo?

klausimelis 05 17Ona iš Patamošupių:

Asfaltuotas kelias pas mus. Jau seniai paklotas. Ir remontuotas jau truputį. Tai man ir neaktualus šitas klausimas. Kita problema yra – pro mus autobusas neina. Tai turim pėsčiomis eiti du kilometrus iki Patašinės, kad iš čia nuvažiuotume į Griškabūdį, Šakius. 

klausimelis 05 17 2

Gediminas iš Žeimio k.:

Turime savo kaime ir žvyrkelio atkarpą. Tik koks šimtas metrų asfalto, per patį kaimą. Gyvenu čia nuo 1973m. Tai ir kenčiam nuolat dulkes. Žadėjo ir ūkininkai prisidėti. Manau, visi gyventojai prisidėtų kažkiek, kad tą asfaltą paklotų. Asmeniškai aš taip pat, kiek galėčiau, tiek prisidėčiau.


BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.