Apie prastėjančią Sudargo piliakalnių būklę, būtinus atlikti tyrimus kalbama metai iš metų. Nekart prie išskirtinio turizmo objekto lankėsi ir įvairios komisijos, tačiau bent kol kas situacija nesikeičia. Praėjusią savaitę dėl slenkančių piliakalnių buvo organizuota jungtinė įvairių sričių specialistų nacionalinio reikšmingumo kultūros paveldo objekto apžiūra. Pranešime skelbiama, kad norėta įsitikinti vietoje, kokia piliakalnių būklė, kokio tipo nuošliaužos bei kokios priemonės sustabdant procesą būtų veiksmingos.

Kultūros paveldo departamento (KPD), Lietuvos geologijos tarnybos, VĮ Vidaus vandens kelių direkcijos, Šakių rajono savivaldybės, Sudargo seniūnijos atstovai piliakalnius apžiūrėjo nuo Nemuno pusės išplaukę buksyriniu „Tauragno“ laivu, taip pat apėję jų viršūnes. KPD skelbia, kad visus neramina šį pavasarį atsiradusios naujos nuošliaužos, ypač didelė susiformavo Vorpilio šlaite į Nemuno pusę.

„Anksčiau manyta, kad piliakalniams daro poveikį Nemuno vagos gilinimas, kai vandenininkai kasa smėlį ir jį supila priešingame krante. Tačiau dabar akivaizdžiai pasimatė, kad priežastis ne ta. Piliakalnio šlaite nuolat srūva šaltiniai, kurių lygis yra maždaug tame pačiame aukštyje, kaip šalia plytintys laukai“, – rašoma pranešime.

Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus vyriausiojo patarėjo Jono Satkūno teigimu, norint sustabdyti Vorpilio slinkimą, reikia ne tik kloti vadinamuosius sutvirtinimo „korius“, kokius šlaitams naudoja kelininkai, bet ir giliais, moreninį sluoksnį siekiančiais strypais pritvirtinti geotekstilę, o ją vėliau užkloti velėna. Pasak J. Satkūno, Vorpilio nuošliauža ne tik transliacinė, kai šlaitas tarsi čiuožia lygiai žemyn, bet maždaug ties viduriu turinti įdubimą. Tas akivaizdžiai matėsi užlipus ant Vorpilio viršūnės. Nuošliauža beveik priartėjo prie apsauginės tvorelės. Norint sutvirtinti tokią sudėtingą nuošliaužą, reikia detalesnės analizės ir sudėtingesnių sprendimų. Geologo nuomone, šioje vietoje reikėtų pakloti kelis laiptuotus gabijonus (vielos tinklo dėžes su akmenimis), o paskui juos užkloti velėna.

Vidaus vandens kelių direkcijos atstovai taip pat geranoriškai pasižadėjo prisidėti: gilinant Nemuno vagą, smėlio papilti ir piliakalnių papėdėse. Taip bus paaukštintas krantas ir suformuota apsauga.

„Pagaliau buvome išgirsti“, – džiaugėsi pažadu savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė kultūros paveldui Inga Navlickienė.

Skelbiama, kad buvo nutarta, jog Šakių rajono savivaldybė parengs avarinės būklės stabdymo bei prevencinių priemonių projektą. Rengiant projektą konsultuos ir KPD specialistai, ir geologai. Surinkus dar daugiau informacijos iš anksčiau darytų tyrimų, įsigilinus į piliakalnių aplinkos geologinius sluoksnius, artimiausiu metu specialistai dar kartą susirinks į pasitarimą dėl piliakalnių gelbėjimo darbų.

„Planuosim, ieškoti finansinių galimybių, nes pagal dabar sudėliotus prioritetus lėšų tam numatyta nebuvo. Mes savo namų darbus darėme nuolat, ir pernai buvo projektas, bet netiko mūsų paraiška ir lėšų neskyrė, tad dabar KPD pasiūlė ekspertus, bandysime techninę dokumentaciją pasirengti kartu“, – kalbėjo I. Navlickienė, nelinkusi prognozuoti, ar šįkart bus skirtas finansavimas, tačiau jeigu sėkmė nusišypsotų, darbai galėtų prasidėti jau kitąmet.

Rūpestį piliakalniais nuolat demonstruoja ir Sudargo seniūnė Rita Grigaitienė, kuriai I. Navlickienė negaili gerų žodžių ir priduria, kad jos pozicija, iniciatyva ir prioritetai išties svarbu, nes nuolat dėl to baksnoja, primena, atkreipia dėmesį. Tik klausimas vienas, iš kur  gauti lėšų dabar jau įvardijamai avarinei piliakalnių būklei likviduoti.

Geologų teigimu, taip pat svarbu šlaitus kuo dažniau fiksuoti, ar nuo Nemuno pusės plaukiant laivu, ar dronais, kad būtų galima susidaryti aiškesnį vaizdą, kas ir dėl ko vyksta. Specialistų tvirtinimu, su gamtos procesais kovoti nelengva ir ne taip greitai randami geriausi sprendimai.

KPD primena, kad 2009m. nuo piliakalnių buvo nupjauta daug medžių, sąžalynų, kad atsivertų jų grožis, dabar traukiantis būrius lankytojų. 2011 m. buvo daryti piliakalnių pritaikymo lankymui darbai, ir jau tada pastebėta pirmoji nuošliauža. Apžiūrint piliakalnius taip pat svarstyta anksčiau kai kurių specialistų išsakyta nuomonė, kad galima slinkimo priežastis yra iškirsti medžiai, mat anksčiau jų šaknys sugerdavo daug drėgmės, lapija išsklaidydavo smarkų lietų. Sudargo piliakalniai gana statūs (35–60 laipsnių kampai), be to, jie gana aukšti – apie 40 m aukščio. Lietingais pavasariais ar kylant liūtims vasarą vanduo smarkiai srūva stačiais šlaitais.

„Tačiau negalima visko suversti tik dabartinei klimato kaitai, smarkioms liūtims. Pavyzdžiui, Gedimino kalne didžiulė nuošliauža buvo susiformavusi dar XIV a., kai apie jokią klimato kaitą nebuvo nė kalbos“, – pastebėjo KPD direktorius Vidmantas Bezaras.

Jo nuomone, reikėtų paieškoti žolių ir krūmų ilgomis tvirtomis šaknimis, kad jos sutvirtintų šlaitus, bet neužstotų lankymui atvertų nuostabių piliakalnių šlaitų.

Sudargo piliakalniai ypač mėgstami turistų, jie dar labiau išgarsėjo dar ir dėl 2020 m. vasarą jų apsaugos zonoje pastatyto paminklo garsiojo romano „Rugiuose prie bedugnės“ autoriui Džeromui Davidui Selindžeriui, kurio prosenelis kilęs iš Sudargo.

„Draugo“ inf.