Gegužės 13 d. Šakių savivaldybėje lankėsi ir Ekstremalių situacijų komisijos posėdyje dalyvavo savivaldybei naujai paskirtas karo komendantas bei jo pavaduotojas, posėdyje taip pat aptarti kolektyvinės apsaugos statinių sąrašo koregavimo bei miškų gaisrų prevencijos klausimai.

Lietuvos kariuomenės vado paskirtas karo komendantas Krašto apsaugos ministerijos Logistikos departamento Logistikos valdymo skyriaus viršininkas ir jo pavaduotojas prisistatė Šakių savivaldybės administracijos direktoriui Dainiui Grincevičiui, pokalbio metu buvo aptarta esama savivaldybės situacija, tolesnis bendradarbiavimas.

Karo komendantų pajėgumas Lietuvos kariuomenėje atkurtas prieš keletą metų kariuomenės vado gen. ltn. Jono Vytauto Žuko iniciatyva, siekiant užtikrinti sklandesnę sąveiką tarp karių ir civilių karo padėties metu. Karo komendantai, esant poreikiui, perima savivaldybės administracijos funkcijų vykdymą ir gynybos tikslams sutelkia reikiamus resursus.

Vėliau karo komendantas ir jo pavaduotojas dalyvavo ir Ekstremalių situacijų posėdyje. Pirmuoju klausimu kalbėjęs savivaldybės Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus vyriausiasis specialistas civilinei saugai Ričardas Stepaitis informavo, jog savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu yra patvirtintas 30-ies kolektyvinės apsaugos statinių sąrašas.

„Tie statiniai tai nėra slėptuvės nuo bombardavimo, jie yra skirti laikinam gyventojų prieglobsčiui. Parinkti statiniai – tai mokyklos, daugiafunkciai, kultūros centrai. Slėptuvių Šakių rajone nėra. Jų niekada ir nebuvo“, – informavo R. Stepaitis ir pridūrė,  kad kolektyvinės apsaugos statinių sąrašas yra paskelbtas Šakių savivaldybės interneto puslapyje, o visos Lietuvos – internetinėje svetainėje www.lt72.lt.

Posėdyje dalyvavę kariuomenės atstovai teiravosi, ar tie statiniai savo konstrukcija yra tinkami apsaugai karo atveju nuo skeveldrų ar smūgio bangos.

„Parenkant kolektyvinės apsaugos statinius yra reikalavimas, kad jie būtų mūrinėmis sienomis. Praktiškai tai tik tokia apsauga. Didesni reikalavimai yra taikomi slėptuvėms, kurių mes neturim“, – į kariškių klausimą atsakė R. Stepaitis.

O Šakių rajono komisariato viršininkas Aušrys Kvederevičius teiravosi ir apie galimybę įrengti rajone slėptuves.

„Civilinės saugos įstatyme reikalavimų, kad savivaldybėje būtų įrengta slėptuvė, nėra numatyta. Pagal galimybes savivaldybėse turi būti įrengta slėptuvė ekstremalių situacijų operacijų centrui. Tokią mes turim, bet, deja, ji neatitinka reikalavimų, ją įrengti reikia nemažai lėšų“, – tvirtino savivaldybės civilinės saugos specialistas.

Anot jo, yra rengiamas naujas Civilinės saugos įstatymas, kuriame atsiranda nauja sąvoka – priedanga – tai bus tarpinis variantas tarp slėptuvės ir kolektyvinės apsaugos statinio.

„Slėptuves įrengti reikia apie 20-ies metų. Tiesa, daugelyje užsienio valstybių, kaip, pavyzdžiui, Suomijoje ar Švedijoje, slėptuvės talpinta bent 70–80 procentų šalies gyventojų. Pas mus – tik kelis procentus“, – kalbėjo R. Stepaitis.

A. Kvederevičiaus pastebėjimu, ekstremalios situacijos metu tokius kolektyvinės apsaugos statinius reiktų nusimatyti labiau Šakių miesto pakraščiuose.

„Manau, tokiais atvejais didesni miesto pastatai taikiniais tampa pirmiausiai, galbūt pastatai periferijose būtų saugesni“, – siūlė komisariato viršininkas pridurdamas, kad ekstremalios situacijos atveju svarbus ir logistikos klausimas, kurį jau dabar reiktų aptarti.  

Jam pritarė ir administracijos direktoriaus pavaduotojas Redas Juškaitis, akcentuodamas, kad nusimatant tokius statinius reiktų vengti ir pasienio miestelių bei vietovių.

Savivaldybės administracijos direktoriaus Dainiaus Grincevičiaus nuomone, reikėtų  šviesti ir visuomenę, kaip išgyventi tas kelias paras slėptuvėje ar priedangoje, pasitraukus iš gyvenamosios aplinkos.

„Kaip elementariai susikurti laužą, pasigaminti tokiomis sąlygomis maistą, galbūt reiktų jau ruošti ugdymo įstaigose vaikus. Kad vyktų pamokos apie išlikimą gamtoje. Auga tokia karta, kuri nežino, kas yra tas laužo ar pečiaus užkūrimas. Jei ir bus ta slėptuvė įruošta, ar jaunas žmogus žinos, kaip į ją patekti ir joje išgyventi“, – svarstė D. Grincevičius.

Kieno – valstybės, o gal kariuomenės – prioritetu turėtų būti slėptuvių įrengimas? Pasak kariuomenės atstovo, Krašto apsaugos sistema nesiorientuoja į civilių apsaugojimą.

„Mūsų funkcijos daugiau yra susijusios su gynyba, karinėmis operacijomis. Be abejo, žiūrint į kitas šalis, tokias kaip Suomija, kur teisės aktuose numatyta, kad tokios slėptuvės turėtų būti. Žiūrėdami į Ukrainos patirtį, matom, kaip ten išgyvena civiliai: naudoja įvairią infrastruktūrą, tiek rūsius, požeminius metro tunelius, ir ten slepiasi, kai nėra kur“, – aiškino karo komendantas.

Apibendrinant situaciją dėl kolektyvinės apsaugos statinių D. Grincevičius akcentavo, kad patalpas reiktų dar kartą peržiūrėti, ar neužtverti įėjimai ar išėjimai. Anot savivaldybės saugos specialisto, seniūnai patalpas įvertino, atsižvelgiant į jų išvadas, ir yra sudarytas kolektyvinės apsaugos statinių sąrašas. Šie pastatai pažymėti specialiuoju ženklu – lygiakraštis mėlynas trikampis oranžinio fono kvadrate, apibrėžtame mėlynos spalvos rėmeliu.

Posėdyje kalbėta ir apie gaisrus miškuose ir atvirose teritorijose. Anot Valstybinių miškų urėdijos Šakių regioninio padalinio vyr. miškininko Simono Šilingo, pernai ir užpernai miškuose kilo po vieną gaisrą, 2019 m. – trys, 2018 m.– keturi, 2017 m. – nė vieno gaisro.

„Nuo balandžio 1 d. veikia automatinės miško gaisrų stebėjimo kameros. Jei miškuose aukštesnė nei antra gaisringumo klasė, vykdomas budėjimas. Jei bus labai sausringas periodas, prašymas savivaldybės dėl draudimo lankytis miške. Pastaraisiais metais to neprireikė“, – informavo S. Šilingas.

Posėdžio pabaigoje savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas R. Juškaitis klausimų turėjo pasieniečiams apie tai, kokia apskritai situacija pasienyje, koks Ramoniškių–Pogranyčnyj punkto likimas.

„Kol kas situacija išlieka stabili, kažkokių pastebėjimų Rusijos pusėje nematyti, Valstybės sienos pažeidimų taip pat, pasitaiko pavieniai atvejai dėl žmonių neatsargumo. Dėl Ramoniškių punkto šiandien nekalbama, kad jis bus atidarytas. Dėl ateities, ar jis bus panaikintas, ar veiks, negaliu pasakyti. Čia priklauso nuo aukštesnės valdžios“, – trumpai pakomentavo pasienio tarnybos atstovas.

Praeitą savaitę Kudirkos Naumiestyje mūsų specialiosios tarnybos vyko prie Širvintos tilto, kaip patikslino pasienio tarnybos atstovas, Rusijos pusėje vyko pratybos, nerimauti pagrindo nėra.