Gelgaudiškietis miškininkas Audrius Martinkevičius rodo jau kenkėjų apniktas egles, jo tvirtinimu, pirmiau reikėjo mišką gelbėti, o tik po to įgyvendinti projektą ir atlikti Gelgaudiškio parko tvarkybos darbus. D. Pavalkio nuotr.
Lina POŠKEVIČIŪTĖ
Gelgaudiškio pažintiniame take šiuo metu tiesiami pėsčiųjų takai bei atliekami kiti tvarkybos darbai, tačiau čia augančiame daugiau nei šimto hektarų miško plote tiesiog akyse žūsta eglės, apimtos eglynų kenkėjo – žievėgraužio tipografo. Apie tiksinčią bombą Gelgaudiškio dvaro parke buvo žinoma iki šiol, tačiau niekas nieko nedarė.
Kuo skubiau kirsti
Gelgaudiškio dvaro parkas užima 106 ha, 2019 m. valstybinės žemės patikėjimo teise šis sklypas perėjo Šakių rajono savivaldybės žinion. Šiais metais prasidėjo Gelgaudiškio pažintinio tako tvarkybos darbai, tačiau gyventojai už galvų griebiasi ir pirštais beda rodydami, kad vėl darbai daromi ne nuo to galo: kodėl niekas iki šiol nesiėmė jokių priemonių, kad kenkėjas neplistų ir nenaikintų eglių, kaip bus vykdomi ateityje nudžiuvusių medžių kirtimo darbai, kai jau pakloti takai ir bebaigiama sutvarkyti pažintinio tako infrastruktūra?
Praėjusį ketvirtadienį po Gelgaudiškio dvaro parką sutiko palydėti ir parodyti džiūstančias ir jau žuvusias egles gelgaudiškietis miškininkas Audrius Martinkevičius. Jis pirmiausiai akcentuoja, kad minėti 106 ha yra ne koks parkas, bet miško paskirties žemė. A. Martinkevičius rodo jau nudžiūvusias egles ir sako, jog priežastis yra pavojingas medžių liemenų kenkėjas – žievėgraužis tipografas.
„Vabalai įsigraužia po medžio žieve visame medžio kamiene, žievėgraužių užpultiems medžiams, dar esant žaliais spygliais, lopais pradeda luptis ir kristi žievė, retėja laja, kol pagaliau medis visai nudžiūsta. Medis per labai trumpą laikotarpį iš žalio ir gyvybingo virsta gerokai mažesnės vertės sausuoliu. Vabalai minta tik žaliu medžio brazdu, nudžiūvus jų užpultam medžiui, puola aplinkinius, net ir visiškai sveikus medžius. Suaugę žievėgraužio tipografo vabalai gali perskristi iki 3 km atstumu“, – aiškina miškininkas pridurdamas, kad kenkėjai puola dažniausiai pusamžius ir vyresnius eglynus, pirmiausia – nusilpusius medžius, vėjavartas ir vėjalaužas.
Pasak pašnekovo, žievėgraužių pažeistus medžius reikia kuo skubiau kirsti sanitariniais kirtimais ir išvežti iš miško. Anot pašnekovo, jo preliminariais paskaičiavimais žievėgraužio tipografo apniktų medžių, kuriuos jau reikia nukirsti plynai, Gelgaudiškio miške yra apie šešis hektarus.
Kadangi kenkėjų apniktų medžių išgelbėti neįmanoma, miškininkams lieka vienintelis būdas stabdyti šio pavojingo Lietuvos spygliuočiams kenkėjo plitimą – nukirsti ir iš miško išvežti kenkėjo jau pažeistus medžius. D. Pavalkio nuotr.
Reikės ir atsodinti
Teiraujamės gelgaudiškiečio, kodėl iki šiol niekas negelbėjo miško?
„Turtą valdo savivaldybė, tačiau nuo 2019 m. nieko nedarė, nesiėmė jokių priemonių stabdyti šio pavojingo spygliuočiams kenkėjo plitimą. Gelgaudiškiečiai ėjo pas seniūną, merą ir sakė ne kartą apie šią jau nevaldoma tapusią situaciją. Prašė leisti jiems pasigaminti miške malkų ir taip išvežti jau kenkėjų apniktus medžius, – sako pašnekovas. – Pernai savivaldybė jau gavo raštus iš aplinkosaugininkų, kad tvarkytųsi, nes plinta kenkėjas, skirs baudas. Be abejo, šiandien gali nurašyti šią problemą ar ant buvusio, ar ant esančio seniūno. Nesuprantu ir buvusio mero gelgaudiškiečio neveiklumo. Ar jis nesuprato problemos mąsto?“
Pašnekovas neneigia, kad kenkėjų apnikti medžiai buvo fiksuoti dar iki tol, kol miškas priklausė Šakių miškų urėdijai, iki tų 2019 m. Anot A. Martinkevičiaus, žievėgraužio tipografo plitimui įtakos ypač turi besikeičiantis klimatas ir šiltėjantys orai.
Kaip pasakojo gelgaudiškietis, praėjusią žiemą seniūnija nukirto gal 10–20 nudžiūvusių pavienių eglių, esančių greta takų, o nuo kovo 15 d. iki rugpjūčio 1 d. draudžiama miške vykdyti kirtimus. Pašnekovas toliau svarstė ir apie tai, jei pagaliau bus susiimta ir iškirsti kenkėjų apnikti medžiai, reikia pagalvoti ir apie miško atkūrimą, iškirsto ploto atsodinimą.
„Kyla klausimas, kaip atkurti – kaip mišką ar kaip parką? Gal reiktų atsodinti kažkokiomis įdomesnėmis medžių rūšimis. Reiktų galbūt pasigilinti į istoriją... Savivaldybė, deja, neturi jokio strateginio mąstymo, ar čia bus miškas, ar galbūt jie nori parko. Galbūt labiau įveiklinti parką bus suinteresuoti naujieji Gelgaudiškio dvaro nuomininkai“, – svarstė A. Martinkevičius.
Bet labiausiai A. Martinkevičių stebina, kad darbai atliekami ne nuo to galo.
„Jei prasidės miško ruošos darbai, kirtimai, per kur medieną išgabens, ar tais naujai paklotais takais? Tiems darbams atlikti buvo ketveri metai laiko ir iki tokio lygio nebūtų išplitusi ši invazija, jeigu tinkamai miškas būtų tvarkomas anksčiau“, – įsitikinęs A. Martinkevičius.
Rankų sudėję nesėdi
Apie kenkėjų apniktus medžius Gelgaudiškyje užsiminta ir seniūnų pasitarimo metu.
„Vienas iš kertinių dalykų mūsų laukia – tai eglių kirtimas, kuris iki šiol buvo vilkinamas. Aš jau gavau šitą palikimą, nes nebuvo padaryti jokie sprendiniai prieš penkerius ar ketverius metus ir liga yra išplitusi į egles. Jei nedarysime kažkokių sprendimų šiandien, kitais metais bus kelis kartus daugiau kenkėjų sunaikintų medžių. Tik noriu pabrėžti, kad prieš bet kokį judesį turėsime žmonėms iškomunikuoti apie šią situaciją“, – kalbėjo savivaldybės meras Raimondas Januševičius.
Kad jau ligų židinius parke rado, tvirtino ir neseniai Gelgaudiškyje pradėjęs dirbti seniūnas Valdas Dumčius. Seniūnas pasakojo, kad darė nemažus žingsnius, suderinimus, kad gautų leidimus nudžiūvusių eglių kirtimui.
„Mes stengiamės kažką daryti ir sergančius medžius kirtom iki kovo 15d. Jei būtų kiekvieną metą seniūnija po kažkiek šalinusi tuos užkrėstus medžius, to, ką turim šiandien, nebūtų pasidarę. Tačiau absoliučiai nieko nebuvo daryta. Taip, gavom iš aplinkosaugininkų įspėjamuosius raštus. Negalim nieko nedaryti, nes tiesiog naikinam mišką“, – kalbėjo seniūnas pridurdamas, kad seniūnija savo jėgomis pasigamino malkų savo įstaigų apšildymui, o nudžiuvusių medžių šalinimo darbus tęs jau rudenį.
„Mes, seniūnija, nepajėgūs iškirsti visas džiūstančias egles, kaip numatyta, maždaug tūkstantį kubų medienos. Neturim tam nei darbuotojų, nei technikos, – tikino seniūnas. – Tą turės padaryti savivaldybė. Tik labai svarbu, kad rastų tokį rangovą, kuris atsakingai atliktų kirtimo, medienos išvežimo ir atsodinimo darbus bei gerbtų jau padarytus darbus – įrengtus takus.“
Kokių žingsnių dėl džiūstančių eglių Gelgaudiškio parke žada imtis savivaldybė, šiek tiek pakomentavo savivaldybės Ūkio, architektūros ir investicijų skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Juodvalkienė. Anot jos, iš Aplinkos ministerijos savivaldybė gavo patvirtintas pagrindinių ir tarpinių miško kirtimų normas.
„Planuojame imtis priemonių žievėgraužių židiniams Gelgaudiškio parke naikinti. Bet išskirsti mišką savivaldybei – mums tai naujiena. Kreipsimės dėl leidimų, skelbsime darbų rangos konkursą, kadangi seniūnija neturi lėšų tokiems darbams. Be abejo, ieškosime savivaldybės lėšų“, – kalbėjo K. Juodvalkienė.
Žievėgraužio tipografo židiniai užfiksuoti visuose šalies regionuose, nuo gegužės miškininkai vykdo žievėgraužio tipografo stebėseną 22-uose regioniniuose padaliniuose, siekiama surinkti kuo tikslesnius duomenis apie šio pavojingiausio eglių liemenų kenkėjo gausumą visoje Lietuvoje.
Praėjusį ketvirtadienį po Gelgaudiškio dvaro parką sutiko palydėti ir parodyti džiūstančias ir jau žuvusias egles gelgaudiškietis miškininkas Audrius Martinkevičius. Jis pirmiausiai akcentuoja, kad minėti 106 ha yra ne koks parkas, bet miško paskirties žemė. A. Martinkevičius rodo jau nudžiūvusias egles ir sako, jog priežastis yra pavojingas medžių liemenų kenkėjas – žievėgraužis tipografas.
„Vabalai įsigraužia po medžio žieve visame medžio kamiene, žievėgraužių užpultiems medžiams, dar esant žaliais spygliais, lopais pradeda luptis ir kristi žievė, retėja laja, kol pagaliau medis visai nudžiūsta. Medis per labai trumpą laikotarpį iš žalio ir gyvybingo virsta gerokai mažesnės vertės sausuoliu. Vabalai minta tik žaliu medžio brazdu, nudžiūvus jų užpultam medžiui, puola aplinkinius, net ir visiškai sveikus medžius. Suaugę žievėgraužio tipografo vabalai gali perskristi iki 3 km atstumu“, – aiškina miškininkas pridurdamas, kad kenkėjai puola dažniausiai pusamžius ir vyresnius eglynus, pirmiausia – nusilpusius medžius, vėjavartas ir vėjalaužas.
Pasak pašnekovo, žievėgraužių pažeistus medžius reikia kuo skubiau kirsti sanitariniais kirtimais ir išvežti iš miško. Anot pašnekovo, jo preliminariais paskaičiavimais žievėgraužio tipografo apniktų medžių, kuriuos jau reikia nukirsti plynai, Gelgaudiškio miške yra apie šešis hektarus.
Kadangi kenkėjų apniktų medžių išgelbėti neįmanoma, miškininkams lieka vienintelis būdas stabdyti šio pavojingo Lietuvos spygliuočiams kenkėjo plitimą – nukirsti ir iš miško išvežti kenkėjo jau pažeistus medžius. D. Pavalkio nuotr.
Reikės ir atsodinti
Teiraujamės gelgaudiškiečio, kodėl iki šiol niekas negelbėjo miško?
„Turtą valdo savivaldybė, tačiau nuo 2019 m. nieko nedarė, nesiėmė jokių priemonių stabdyti šio pavojingo spygliuočiams kenkėjo plitimą. Gelgaudiškiečiai ėjo pas seniūną, merą ir sakė ne kartą apie šią jau nevaldoma tapusią situaciją. Prašė leisti jiems pasigaminti miške malkų ir taip išvežti jau kenkėjų apniktus medžius, – sako pašnekovas. – Pernai savivaldybė jau gavo raštus iš aplinkosaugininkų, kad tvarkytųsi, nes plinta kenkėjas, skirs baudas. Be abejo, šiandien gali nurašyti šią problemą ar ant buvusio, ar ant esančio seniūno. Nesuprantu ir buvusio mero gelgaudiškiečio neveiklumo. Ar jis nesuprato problemos mąsto?“
Pašnekovas neneigia, kad kenkėjų apnikti medžiai buvo fiksuoti dar iki tol, kol miškas priklausė Šakių miškų urėdijai, iki tų 2019 m. Anot A. Martinkevičiaus, žievėgraužio tipografo plitimui įtakos ypač turi besikeičiantis klimatas ir šiltėjantys orai.
Kaip pasakojo gelgaudiškietis, praėjusią žiemą seniūnija nukirto gal 10–20 nudžiūvusių pavienių eglių, esančių greta takų, o nuo kovo 15 d. iki rugpjūčio 1 d. draudžiama miške vykdyti kirtimus. Pašnekovas toliau svarstė ir apie tai, jei pagaliau bus susiimta ir iškirsti kenkėjų apnikti medžiai, reikia pagalvoti ir apie miško atkūrimą, iškirsto ploto atsodinimą.
„Kyla klausimas, kaip atkurti – kaip mišką ar kaip parką? Gal reiktų atsodinti kažkokiomis įdomesnėmis medžių rūšimis. Reiktų galbūt pasigilinti į istoriją... Savivaldybė, deja, neturi jokio strateginio mąstymo, ar čia bus miškas, ar galbūt jie nori parko. Galbūt labiau įveiklinti parką bus suinteresuoti naujieji Gelgaudiškio dvaro nuomininkai“, – svarstė A. Martinkevičius.
Bet labiausiai A. Martinkevičių stebina, kad darbai atliekami ne nuo to galo.
„Jei prasidės miško ruošos darbai, kirtimai, per kur medieną išgabens, ar tais naujai paklotais takais? Tiems darbams atlikti buvo ketveri metai laiko ir iki tokio lygio nebūtų išplitusi ši invazija, jeigu tinkamai miškas būtų tvarkomas anksčiau“, – įsitikinęs A. Martinkevičius.
Rankų sudėję nesėdi
Apie kenkėjų apniktus medžius Gelgaudiškyje užsiminta ir seniūnų pasitarimo metu.
„Vienas iš kertinių dalykų mūsų laukia – tai eglių kirtimas, kuris iki šiol buvo vilkinamas. Aš jau gavau šitą palikimą, nes nebuvo padaryti jokie sprendiniai prieš penkerius ar ketverius metus ir liga yra išplitusi į egles. Jei nedarysime kažkokių sprendimų šiandien, kitais metais bus kelis kartus daugiau kenkėjų sunaikintų medžių. Tik noriu pabrėžti, kad prieš bet kokį judesį turėsime žmonėms iškomunikuoti apie šią situaciją“, – kalbėjo savivaldybės meras Raimondas Januševičius.
Kad jau ligų židinius parke rado, tvirtino ir neseniai Gelgaudiškyje pradėjęs dirbti seniūnas Valdas Dumčius. Seniūnas pasakojo, kad darė nemažus žingsnius, suderinimus, kad gautų leidimus nudžiūvusių eglių kirtimui.
„Mes stengiamės kažką daryti ir sergančius medžius kirtom iki kovo 15d. Jei būtų kiekvieną metą seniūnija po kažkiek šalinusi tuos užkrėstus medžius, to, ką turim šiandien, nebūtų pasidarę. Tačiau absoliučiai nieko nebuvo daryta. Taip, gavom iš aplinkosaugininkų įspėjamuosius raštus. Negalim nieko nedaryti, nes tiesiog naikinam mišką“, – kalbėjo seniūnas pridurdamas, kad seniūnija savo jėgomis pasigamino malkų savo įstaigų apšildymui, o nudžiuvusių medžių šalinimo darbus tęs jau rudenį.
„Mes, seniūnija, nepajėgūs iškirsti visas džiūstančias egles, kaip numatyta, maždaug tūkstantį kubų medienos. Neturim tam nei darbuotojų, nei technikos, – tikino seniūnas. – Tą turės padaryti savivaldybė. Tik labai svarbu, kad rastų tokį rangovą, kuris atsakingai atliktų kirtimo, medienos išvežimo ir atsodinimo darbus bei gerbtų jau padarytus darbus – įrengtus takus.“
Kokių žingsnių dėl džiūstančių eglių Gelgaudiškio parke žada imtis savivaldybė, šiek tiek pakomentavo savivaldybės Ūkio, architektūros ir investicijų skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Juodvalkienė. Anot jos, iš Aplinkos ministerijos savivaldybė gavo patvirtintas pagrindinių ir tarpinių miško kirtimų normas.
„Planuojame imtis priemonių žievėgraužių židiniams Gelgaudiškio parke naikinti. Bet išskirsti mišką savivaldybei – mums tai naujiena. Kreipsimės dėl leidimų, skelbsime darbų rangos konkursą, kadangi seniūnija neturi lėšų tokiems darbams. Be abejo, ieškosime savivaldybės lėšų“, – kalbėjo K. Juodvalkienė.
Žievėgraužio tipografo židiniai užfiksuoti visuose šalies regionuose, nuo gegužės miškininkai vykdo žievėgraužio tipografo stebėseną 22-uose regioniniuose padaliniuose, siekiama surinkti kuo tikslesnius duomenis apie šio pavojingiausio eglių liemenų kenkėjo gausumą visoje Lietuvoje.
Mindaugas iš Zapyškio:
