Kitais metais jau ir Šakiuose planuojama pradėti maisto atliekų surinkimą, todėl bendrojo naudojimo aikštelėse atsiras ir joms skirti konteineriai, į kuriuos bus rekomenduojama maisto atliekas mesti sandariai užrištuose maišeliuose. Alytaus RATC ir R. Ancerevičiaus nuotr.
Nemažai Lietuvos savivaldybių, tarp jų ir mūsų rajono, jau ne pirmus metus atskirose aikštelėse renka biologiškai skaidžias žaliąsias atliekas, kurias individualių valdų gyventojai kartu su maisto atliekomis kompostuoja ir savo teritorijose, viešojo maitinimo subjektams taip pat taikomi reikalavimai dėl maisto atliekų tvarkymo, taigi esminis pokytis būtų maisto atliekų surinkimas iš namų ūkių. Pasidomėjome, kada ir kaip tai bus vykdoma mūsų rajono savivaldybėje.
Pasak vicemero Egidijaus Peleckio, kitais metais nauja tvarka palies didžiąsias šalies savivaldybes, iš esmės didžiuosius miestus, kuriose gyvena ne mažiau kaip 50 tūkst. gyventojų. Mažesni regionai, tarp kurių ir mūsų rajono savivaldybė, maisto atliekas galės pradėti rūšiuoti metais vėliau, t. y. nuo 2025-ųjų, tad skubos pradėti jas rinkti nuo kitų metų pradžios nėra.
Kaip informavo mūsų regiono komunalinių atliekų tvarkymo administratoriaus – UAB Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro (MAATC) prevencinės veiklos organizatorė Jurgita Morozaitė, maisto ir virtuvės atliekų surinkimą iš rajono gyventojų planuojama pradėti jau 2024 m.
„Tam jau esame įsigiję 0,24 m3 talpos maisto atliekoms skirtus konteinerius, kurie bus statomi į bendrojo naudojimo aikšteles. 2024 m., gavus finansavimą, bus perkami 0,08 m3 talpos konteineriai individualių valdų gyventojams. Tad Šakių miesto individualių valdų gyventojai taip pat gaus atskirus“, – patikino J. Morozaitė, pabrėždama, kad dėl nemalonių kvapų ir besiveisiančių vabzdžių prevencijos bus rekomenduojama maisto atliekas į joms skirtus konteinerius mesti sandariai užrištuose maišeliuose, o išmetus atliekas, būtinai uždaryti konteinerį.
Pasak MAATC prevencinės veiklos organizatorės, į maisto atliekų konteinerius bus galima mesti tik augalinės ir gyvūninės kilmės maisto atliekas. Augalinės kilmės maisto atliekos – vaisių ir daržovių gabaliukai, žievės, kiaušinių lukštai, arbatos tirščiai ir pakeliai, kavos tirščiai bei jų filtrai, riebalais ir kitais maisto produktais suteptas kartonas ir popierius, aliejus, termiškai apdorotos daržovės ir vaisiai, popieriniai rankšluosčiai ir servetėlės, vienkartiniai popieriniai puodeliai ir indai, kambariniai augalai ir jų liekanos. Gyvūninės kilmės maisto atliekos – mėsos ir skerdienos atliekos, žuvies likučiai, riebalai, kaulai, pieno produktai ir kiti naudojimui netinkami maisto produktai.
Kadangi Marijampolės regione atliekų tvarkymo sistemos plėtrą ir priežiūrą užtikrinančio MAATC įrenginiai nėra pritaikyti maisto atliekoms tvarkyti, pasidomėjome, kas šią paslaugą teiks. Prevencinės veiklos organizatorė paaiškino, kad bus skelbiamas konkursas, kurio metu ir paaiškės maisto atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugų teikėjas.
Šiuo metu maisto atliekos renkamos kartu su mišriomis komunalinėmis atliekomis, todėl, E. Peleckio teigimu, jos labai užteršia bendrą kitų atliekų kiekį, kuris gali būti naudojamas deginimui ar perdirbimui, tad labai svarbu jas išimti iš mišrių komunalinių atliekų konteinerių.
„Iš esmės pačios didžiausios problemos mūsų rajone ir yra komunalinių atliekų rūšiavime, – pabrėžė vicemeras. – Mūsų kaimiškame rajone į mišrių atliekų konteinerius patenka labai daug žaliųjų atliekų – ir obuolių, ir šakų, ir nupjautos žolės, ir netgi tujų. Iš tiesų visas šias atliekas galima nemokamai priduoti žaliųjų atliekų aikštelėje, kuri yra Tubelių k., Lukšių seniūnijoje.“
Pasiteiravę apie atliekų kainas, iš E. Peleckio išgirdome: „Šiukšlių surinkimas ir išvežimas kitais metais nepigs. Tai faktas. Nes viskas brangsta. Sumažinti brangimą galime tik atsakingiau rūšiuodami atliekas, kad mišrių atliekų konteineriuose jų kiek įmanoma mažėtų, nes nuo kitų metų 10 kartų brangsta būtent atliekų sąvartyno vartų mokestis. Todėl kiekviena įvežta atliekų tona smarkiai pabrangs.“
Vicemero teigimu, būtina šviesti gyventojus, kad jie atliekas rūšiuotų atsakingiau, nes už išrūšiuotų atliekų, t. y. mėlynųjų (renkamas plastikas ir popieriaus pakuotės) ir žaliųjų (stiklo tara) konteinerių turinį mokėti nereikia.