Nuo sausio 1 d. įsigaliojo svarbūs valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir administravimo pokyčiai: dalį Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) vykdytų funkcijų perėmė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI), o valstybinė žemė miestuose ir miesteliuose patikėjimo teise perduota valdyti savivaldybėms.

Kaip patikslino NŽT viešųjų ryšių patarėjas Audrius Gelžinis, NŽT struktūra buvo patvirtinta aplinkos ministro įsakymu dar praėjusių metų liepą, numatyta savivaldai suteikti daugiau galių, perleisti daugiau šiuo metu centralizuotai atliekamų funkcijų.

Didžiausias struktūrinis pokytis yra susijęs su 50 teritorinių skyrių jungimu į penkis žemės tvarkymo ir administravimo skyrius (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio apygardų). Šakiai priklauso Kaunui.

Funkcijas paliekant pabaigai, o kalbant apie žmogiškuosius išteklius, galima paminėti, kad darbą nuo sausio 1 d. paliko ilgametis NŽT Šakių skyriaus vedėjas Algirdas Vaičiūnas, pripažinęs, kad tiesiog taip susiklostė aplinkybės, kad jau ir pensinis amžius, o ir reformos nepriimtinos, tad jis nusprendė darbo santykius nutraukti.

„Man pasitarnavo amžius, bet kad ir ne pensinis amžius, ką parodė teritorinių skyrių vedėjai, tai nepriimtina. Darbą paliko 13 vedėjų Lietuvoje“, – sako pašnekovas ir priduria, kad pokyčių galbūt ir reikėjo, galiojusią tvarką buvo galima tobulinti, bet galbūt ne taip drastiškai ir ne taip skubotai.  

„Kol kas sudėtinga vertinti, dar nepačiupinėta, bet jeigu paslauga tolsta nuo žmogaus, tai vertinu nekaip. Visgi svarbiausia, kad nebūtų chaoso ir kad toliau būtų vadovaujamasi nuostata, kad žemei, tėvynei, žmogui“, – sako skyriui nuo 1997 m. liepos vadovavęs A. Vaičiūnas.

Jis svarsto, kad visgi į NŽT dažniau kreipiasi vyresnio amžiaus žmonės, tad mano, kad jiems paslaugas gauti bus sudėtingiau. Be to, nors sakoma, kad biurokratijos mažės, buvęs vedėjas mano priešingai. Be to, su sunkumais galimai susidurs ir matininkai, nes nesusistemintos archyvinės bylos, kurių rajone apie 40 tūkst.

„Jeigu 50 teritorinių skyrių archyvai ir viskas turi suvažiuoti į vieną vietą, tai pasiekiamumus tų bylų, jei reikia matininkams naudotis, blogės. Nėra susisteminta, nėra elektroninėje erdvėje. Tiesiog manau, kad daugeliu atvejų skuboti veiksmai, o laikas parodys“, – mintimis dalijosi A. Vaičiūnas, svarstęs, o kaip paslaugas ir jų prieinamumą įvertins patys žmonės.

Šiuo metu Šakių skyriuje dirba penki NŽT darbuotojai – keturi specialistai priklauso NŽT Kauno apygardos skyriui, vienas – NŽT centrinio padalinio skyriui.

Kaip patikslino savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Ižganaitis, „žemės klausimams iš NŽT pas mus yra perėję du etatai“.

„Atlaisvino ir dalį kabinetų, tad perimsime mes“, – apie trečiame savivaldybės pastato aukšte įsikūrusią NŽT kalbėjo administracijos direktorius.

Be to, būtent iš NŽT tarnybinio kaitumo būdu juristo pareigoms į savivaldybės administraciją nuo sausio 1 d. perėjo Remigijus Dumčius, dar anksčiau prie komandos, konkrečiai prie Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus, prisijungė ir Diana Balaišienė.

„Naujasis juristas nagrinėtų klausimus, susijusius su apleistomis žemėmis, pastatais, nagrinėtų protokolus iš seniūnų dėl baudų už administracinės teisės pažeidimus, jei reikėtų. Jis ir NŽT dirbo juridiniais klausimais, o D. Balaišienė irgi juridiniais klausimais, bet labiau personalo“, – informavo administracijos direktorius, pridurdamas, kad Jūratės Šneideraitienės vadovaujamam skyriui pastiprinimo tikrai reikėjo.

Tad grįžtant prie funkcijų, galima paminėti, kad nuo sausio 1-osios savivaldybėms miestuose ir miesteliuose patikėjimo teise perduota valstybinė žemė, kuri nėra suplanuota valstybės reikmėms. Skelbiama, kad iš viso savivaldybėms perduodama beveik 110 tūkst. ha valstybinės žemės.

Kaip skelbiama pranešimuose spaudai, savivaldybėms perduodamos valstybinės žemės miestuose ir miesteliuose nuomos ir panaudos prašymų nagrinėjimo, sprendimų dėl valstybinės žemės nuomos ar panaudos priėmimo ir tokių sutarčių sudarymo funkcijos. Taip pat – sandorių dėl žemės servitutų valstybinėje žemėje nustatymo, įvairių sutikimų, susijusių su valstybine žeme, išdavimo ir kai kurios kitos žemėtvarkos funkcijos.

Tad gyventojai prašymus dėl miestų ir miestelių teritorijose esančios valstybinės žemės nuomos sutarčių sudarymo bei keitimo turės teikti savivaldybėms. Taip pat savivaldybėms prašymus dėl valstybinės žemės panaudos sutarčių sudarymo ar tokių sutarčių keitimo turės teikti ir valstybės institucijos bei kitos įstaigos.

Į savivaldybes reikės kreiptis dėl žemės servitutų valstybinėje žemėje nustatymo sandorių sudarymo, dėl valstybinėje žemėje planuojamų atlikti žemės gelmių tyrimų vietos arba ploto suderinimo. Be to, į savivaldybes reikės kreiptis ir dėl teisės suteikimo be aukciono arba aukciono būdu naudoti žvejybos plotus valstybiniuose žuvininkystės vandens telkiniuose.

VTPSI pradės vykdyti dvi papildomas funkcijas, kurias iki šiol vykdė NŽT, – perduodama žemės naudojimo valstybinės kontrolės funkcija ir teritorijų planavimo dokumentų – žemėtvarkos schemų ir kaimo plėtros žemėtvarkos projektų – valstybinės priežiūros funkcija. Tad į  VTPSI turės kreiptis žemėtvarkos schemų ir kaimo plėtros žemėtvarkos projektų organizatoriai, teritorijos planavimo sąlygas rengiančios ir išduodančios institucijos, projektų rengėjai, projektus derinančios ir tvirtinančios institucijos, kiti asmenys, dalyvaujantys minėtų projektų rengimo procese. Žemėtvarkos schemų ir kaimo plėtros žemėtvarkos projektų teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliks VTPSI.