Nuo 2012 metų liepos rekonstruojamas kultūros centras, kainavęs daugiau nei 2,5 mln. litų, turėjo būti iškilmingai atidarytas spalio mėnesį. Nors rangovai skuba užbaigti darbus ir planuoja tai padaryti tuoj pat, tačiau akylai stebinti, kaip vyksta renovacija, Kudirkos Naumiesčio kultūros centro direktorė L. Mockevičienė lengvai paleisti jų nenori: vaikščiodama aplink kultūros centrą ir po jį moteris pirštu rodo į daugybę darbų, kurie jos netenkina. Ji negali atsistebėti, kodėl, būdama kultūros darbuotoja, menininkė, turi pastebėti tai, ko nemato statybininkai.  

 

„Džiaugiuosi, kad mano prašymu bent jau buvo sutrombuota žvyru išpilta aikštelė, kurioje anksčiau einant smukdavome, pagalbinėse patalpose išsiverkiau, kad padarytų rozetę. Tačiau, kaip išklotos plytelės, kaip neskoningai pakabinti šviestuvai... Man sunku vienai kovoti su keliais vyrais, kurie į mano prašymus, ką nors padaryti, dažniausiai turi vieną atsakymą: „Tai nenumatyta projekte“. Projektas yra šventas dalykas. Projekte nebuvo numatyta matinė plėvelė ant tualeto langų pirmame aukšte. Jums tai atrodo smulkmena, tačiau aš, prašydama langą užlipinti, turėjau kovoti“,- apgailestavo moteris negalėdama suvokti biurokratijos. Tuo tarpu tiek rangovai, tiek Kultūros ir turizmo skyriaus vyriausioji specialistė, projekto vadovė Aurelija Papievienė teigė, kad reikalauti to, kas neįtraukta į projektą negalima, nes bus sunkumų jį priduodant. „Bet kad darbų kokybė šlubuoja, reikia pripažinti“,- teigė A. Papievienė.

Nemenka problema yra ir tai, kad atsisėdus balkone per jo turėklą visiškai nesimato scenos. Rangovai teigia, kad turėklo aukštis yra nustatytas statybos reglamentuose. „Projektas daromas remiantis statybos įstatymais ir reglamentais. Jei jie rodo, kad negali balkono turėklas būti žemesnis už metrą – aš nieko negaliu padaryti. Per žemos yra kėdės, bet mes jų nepirkome, nes projekto eigoje nebuvo tai numatyta“,- kalbėjo statybos darbų vadovas Tomas Degutis. L. Mockevičienė savo ruožtu aiškino, kad iš Varšuvos parsivežtos kėdės yra standartinės.  

 

Darbų vykdytojas Evaldas Montvila teigė nemėgstantis tokių europinių projektų kaip šis, nes labai sudėtinga jų darbo eiga. „Jie sudėtingi ne techniškai. Problema, kad dalyvauja daug skirtingų institucijų, tarp kurių nėra gero darbų koordinavimo ir susikalbėjimo, labai daug biurokratijos. Įvykdžius projektą ateina gaisrininkai, pamato, kad pagal projektą numatytos medinės durys netinka. Lupame geras medines duris lauk ir dedame už savo pinigus metalines. Yra reikalavimai ir turi jų laikytis. Atėjo darbo inspekcija ir liepė klijuoti plokštes, kurios projekte nenumatytos. Tai taip eini ir nuolatos rankioji galus pagal įvairiausius reikalavimus. Sunkūs tie projektai europiniai, iš tikrųjų labai sunkūs. Ir sunkūs ne statybine tvarka, bet biurokratiškai“,- teigė E. Montvila.

Jis pasakojo, kad šiame objekte įmonė ir taip turėjo dalykų, kurie išlindo netikėtai. „Tik prasiardę lubas pamatėme, kad jos ant nieko nesilaiko. Iš abiejų galų nupuvusios sijos, lubos laikėsi ant vienintelės sijos. Būtų buvę tris kartus pigiau, greičiau ir kokybiškiau nugriauti stogą ir pastatyti naują, tačiau architektai neleido, na, iš tikrųjų stogo konstrukcija gan įdomi. Taigi reikėjo implantuoti visą seną perdangą. Padaryti naują perdangą, kad ji laikytų ir sceną. Tai tokie niuansai“,- kalbėjo E. Montvila.

Kaip teigė statybos darbų vadovas T. Degutis, gruodžio mėnesį buvo sudaryta komisija, pasakytos pastabos, kurios yra šalinamos. „Tai standartinės procedūros, kurios vyksta visur, juolab, kad tai yra gan nemažas objektas. Aišku, tos pastabos turi būti argumentuotos“,- teigė T. Degutis.

Praeitą savaitę kultūros centre įvyko dar viena nelaimė – trūko ventiliacinės sistemos vamzdis ir pradėjo bėgti vanduo. „Esmė yra tame, kad pastatus reikia teisingai eksploatuoti, jei to nėra – tai negalima sakyti, kad čia statybos brokas. Jei yra vėdinimas – jį reikia naudoti. Jis sujungtas su kieto kuro katilais, kurie buvo nešildomi ir atėjus šalčiams užšalo“,- kalbėjo T. Degutis, tačiau direktorė nenorėjo su tuo sutikti ir tikino, kad abu katilai buvo kūrenami tiek, kiek buvo kuro. „Tada aš jūsų paklausiu taip: ar skaitėte naudojimo instrukciją ir pildėte eksploatavimo žurnalą?“ – kreipėsi T. Degutis. Tačiau L. Mockevičienė teigė, kad tokio klausimo išvis būti negali, nes pirmiausiai objektą reikia priduoti, o paskui reikalauti tokių dalykų. „Nereikia taip „sustumti“ visko į vieną pusę. Yra niuansų ir iš jūsų pusės, ir iš mūsų pusės, mes tai suprantame ir savo trūkumų pašalinti neatsisakome, štai ir viskas“,- teigė T. Degutis.

E. Montvila parodė, kad apšiltinto stogo šiltinamoji danga po kitus darbus atliekančių darbininkų apsilankymo buvo suardyta. „Tai va, pažiūrėkite, kaip atrodo. Žinau, kad kitą dieną gausiu pastabą, jog  yra blogas apšiltinimas.  Laidininkai dirba savo darbą, vėl eina per perdangą, vėl ardoma vata. Bet galutinė atsakomybė kris kam? Visa tai bus nufotografuota, atsiųstos nuotraukos ir aš lėksiu tvarkyti“,- spėjo E. Montvila.

„Pažiūrėkite, kokios plytelės, kaip jos nelygiai sudėtos. Durys be stabilizatorių... Aš turiu viską matyti, kad reikia stabilizatorių, viską. Kodėl turiu kovoti? Kodėl turiu būti karžygys? Į mano darbo funkcijas tai neįeina, man už tai niekas papildomai nemoka, bet mes, kultūros darbuotojai, kitaip nemokame. Palėpės eisime patys kaltis, nes šaltis eina, jau nusipirkau difuzinę plokštę, plėvelę“,- kalbėjo teatro režisierės ir rusų kalbos mokytojos išsilavinimą turinti moteris.

Iš tiesų L. Mockevičienė jau pavargo nuo pastaruoju metu tekusio didžiulio krūvio, neįeinančio į jos darbo funkcijas. Ji nebuvo paskirta statybos priežiūros vadovu, tačiau asmens, kuris turėjo eiti šias pareigas, moteris teigė ir nemačiusi. „Laukdavau, tačiau nesulaukdavau. Na ir kas, kad jis pasirašęs žurnale. Susitarė ir tiek“,- neabejojo L. Mockevičienė, kuri šiandien prisiėmė sunkią naštą už visą projekto įgyvendinimo kokybę.

A. Papievienė teigė, kad pusantrų metų truksiančią statybos priežiūrą viešųjų pirkimų metu laimėjusi firma UAB Saugvila gavo 9829 litų. „Turbūt suprantama, kad už tokią kainą gauname ir atitinkamą kokybę“,- kalbėjo ji. A. Papievienė teigė, kad daugumą renovacijos problemų lėmė skubiai (per mėnesį) parašytas projektas, kuriame nenumatyta daug pakankamai svarbių detalių.

UAB „Saugvila“ informavo, jog Techninės priežiūros paslaugų sutarties galiojimas baigėsi 2013 m. gruodžio 31 dieną, o paslaugų perdavimo metu savivaldybė pretenzijų dėl suteiktų techninės priežiūros paslaugų kokybės neturėjo. „Mūsų turimais duomenimis, 2013 m. spalio bei lapkričio mėnesiais buvo pasirašyti objekto perdavimo-priėmimo aktai, kuriais užsakovas ir statytojas priėmė rangovo atliktus darbus bei atliktiems rekonstravimo darbams pretenzijų neturėjo. Norime atkreipti Jūsų dėmesį, kad nuo objekto perdavimo eksploatacijai momento, pagal galiojančių LR Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus, klausimus dėl atsiradusių defektų šalinimo abipusiu sutarimu turi spręsti statytojas (pastatą eksploatuojanti organizacija) ir rangovas“,- paaiškino UAB „Saugvila.