baneris leidinys

husqvarnaBirželio 20 dieną Degutinės kaimo gyventojai Laimai Laurinaitienei buvo įteiktas Husqvarna konkurso „Gražiausios sodo akimirkos“ pagrindinis prizas – robotas vejapjovė Automower. Moteris prisipažino, kad nors ir dažnai dalyvauja panašiuose konkursuose, tačiau tokį vertingą prizą pavyko laimėti pirmą kartą.

Nuotr. L.Laurinaitienei iš Degutinės kaimo robotą vejapjovę įteikė UAB „Valtralita“ serviso vadovas Remigijus Juodaitis.

Daug metų savo namus ir tame pačiame kaime turimo vienkiemio aplinką vis gražinanti L.Laurinaitienė tikino, kad idėjų savo sodui semiasi iš BTV laidos „Svajonių sodas“. „Laimėti tikrai nesitikėjau. Marti fotografavo, o aš persiunčiau konkursui porą nuotraukų nurodytu interneto adresu. Didelis netikėtumas buvo žinia, kad nuotrauka, kurioje senelis anūkes karučiu veža per sodą, laimėjo pirmąją vietą, - džiaugėsi L.Laurinaitienė. - Nors ankstesniuose konkursuose teko laimėti keletą smulkmenų, tačiau 5,5 tūkst. litų kainuojantį Husqvarna prizą – pirmą kartą. Po tokio laimėjimo, dalyvausiu visuose konkursuose, kuriuos tik aptiksiu.“
sankryzaIlgai laukus gali tekti palaukti dar ilgiau. Neaišku, ar šiais metais bus pabaigti žiedinių sankryžų remonto darbai keliuose Jurbarkas – Šakiai – Pilviškiai ir Šakiai – Kaunas, nes abiejų konkurso dalyvių pasiūlymai buvo atmesti. Visgi Lietuvos automobilių kelių direkcijos administracija pataria tikėtis geriausio.

Nuotr. Šiais metais abiejų konkurso dalyvių pasiūlymai buvo atmesti, tad svarstoma, ar remonto darbai nenusikels dar metams.

Neseniai baigėsi konkurso dalyvių vertinimas dėl žiedinių sankryžų remonto darbų Šakių rajone. Lietuvos automobilių kelių direkcija gavo du pasiūlymus, tačiau jie abu buvo atmesti. Pasak direkcijos direktoriaus pavaduotojo Petro Tekoriaus, vienas dalyvis pateikė per didelį pasiūlymą, o kito pasiūlymas būtų tikęs, tačiau pritrūko vieno dokumento. „Žinote, ne nuo mūsų tai priklauso, bet biurokratiniai reikalavimai yra biurokratiniai“, - tikino pašnekovas. Tad direkcija kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą, kad ši leistų toliau derėtis su bendrove, pateikusia tinkamą pasiūlymą, bet pražiopsojusią vieną, kaip tikino P. Tekorius, popieriuką. Kokį sprendimą priims Viešųjų pirkimų tarnyba, kol kas neaišku. Šiuo metu tikrinami pateikti dokumentai. P. Tekorius kalbėjo, jog direkcija tikisi palankaus sprendimo. „Nusiuntėme ir sankryžų nuotraukas, ir žmonių rašytus prašymus, nes visiems aišku, kad darbus ten reikia atlikti greičiau. Tikėkimės toje tarnyboje nugalės sveiki protai ir mums leis derėtis bei pirkti“, - mintimis dalijosi Automobilių kelių direkcijos direktoriaus pavaduotojas. Jei sprendimas būtų palankus, tikimasi, kad jau liepos mėnesį būtų realu pasirašyti sutartį. „Jei viskas gerai, ten nėra ką veikti, ir greitai darbai būtų pabaigti“, - komentavo P. Tekorius. Jei Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimas būtų nepalankus direkcijai ir tektų skelbti naują konkursą, šiais metais sankryžų remonto darbai tikrai nebūtų pabaigti.
sintautai_socGintarė MARTINAITIENĖ

Nuo šiol Sintautų seniūnijos gyventoja Vida Liudžiuvienė nebegaus socialinės pašalpos. Taip nusprendė seniūnijos socialinių reikalų komisija. Pati moteris su tokiu sprendimu nesutinka ir nepripažįsta, kad su kartu gyvenančiu vyriškiu veda bendrą ūkį. „Tai jau seniūnija mus ir šeima padaryt gali? Ar jie įstatymiškai taip gali elgtis?“ – teiravosi sintautiškė.

Nuotr. Nors tiek seniūnas K. Birbilas (dešinėje), tiek speciali komisija aiškina, kad Simanas ir Vida yra sugyventiniai ir veda bendrą ūkį, jie patys su tuo kategoriškai nesutinka.

Nutraukė pašalpą

Neseniai „Drauge“ publikavome straipsnį „Socialinės kortelės įvedamos prieš žmonių norą?“, kuriame ta pati sintautiškė Vida ir jos kaimynas guodėsi, kad seniūnija, neatsižvelgdama į jų norus, nusprendė, jog jie turi naudotis socialinėmis kortelėmis. Šiomis kortelėmis asmenys, kurie pinigus naudoja ne pagal paskirtį, jei taip nusprendžia socialinių reikalų komisija, gali apsipirkti tik „Aibės tinklo parduotuvėse. Prieš porą savaičių kalbinti sintautiškiai kategoriškai atsisakė kortelių ir norėjo, kad pinigai jiems būtų išmokami į rankas. Dabar situacija pasikeitė iš esmės. Į redakciją paskambinusi Vida guodėsi, kad seniūnija su ja susidorojo, kad ši paviešino situaciją ir išvis nutraukė socialinės pašalpos mokėjimą. Dabar moteris nesipriešintų ir sutiktų, kad pinigai būtų vedami į kortelę, svarbu, išvis juos gautų. „Tegul veda į tą kortelę, bet kad išvis nutraukė tą pašalpą“, - guodėsi sintautiškė.
poceviciute_bertasiusGintarė MARTINAITIENĖ

Šakių rajono savivaldybė tapo pilotine (bandomąja) savivaldybe dėl dienos socialinės globos paslaugų teikimo sunkią negalią turintiems gyventojams. Jau pusantrų metų tokias paslaugas rajone teikia Socialinių paslaugų centras, tačiau pageidavimą pareiškė ir UAB „Dalios Zaleskienės ambulatorija“. Tai sužinojęs rajono meras Neįgaliųjų reikalų koordinacinės tarybos posėdžio metu pašėlo, kad taip bus žlugdoma viešoji įstaiga, o remiama privati. Tad kodėl susiklostė tokia situacija ir projekto niuansai buvo gvildenami tik posėdžio metu?

Nuotr. Meras posėdžio metu mintis reiškė negailėdamas kritikos Socialinės paramos skyriaus vedėjai L. Pocevičiūtei.

Tapo be tarybos pritarimo


Socialinės paramos skyriaus vedėja Leonora Pocevičiūtė koordinacinės tarybos posėdžio metu susirinkusiesiems pristatė, kad savivaldybė sutiko tapti pilotine savivaldybe Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos projekte dėl kompleksinių paslaugų teikimo sunkią negalią turintiems žmonėms 2013 – 2015 metais. Rajono meras Juozas Bertašius iškart paprieštaravo ir rekomendavo vedėjai kalbėti savo vardu. „Nebuvo jokio tarybos sprendimo. Jei vedėja kažkur ir tapo pilotine, tai tegul kalba savo vardu“, - teigė J. Bertašius. Kitą dieną rajono vadovas komentavo, kad bet kokiam, nors ir menkiausiam projektui reikalingas tarybos sprendimas, o šiuo atveju jo nebuvo. „Dar ji (vedėja L. Pocevičiūtė – red.) ugnim spjaudosi, matai išeiti ar nekalbėti gali. Galės to nedaryti, kai savo darbą normaliai dirbs. Tiek čia dabar visko primalta, kad jūs nė neklauskit“, - negailėdamas kritikos rėžė J. Bertašius.
bastieneAsta GVILDIENĖ

Jau eina antri metai, kai dirba naujai išrinkta rajono savivaldybės taryba. Skaitytojų pageidavimu apie tai, kaip sekasi dirbti žmonėms, stojusiems prie valdžios vairo, kaip jie vertina kolegų ir savo darbo rezultatus, su kokiomis nuotaikomis žvelgia į kasdieninį gyvenimą, šiandien kalbamės su Ramute Alyte Bastiene, rajono taryboje dirbančia nuo 1995 - ųjų.  

Nuotr. R.A.Bastienės teigimu, būtų labai sunku gyventi, jei netikėtum, kad rytoj išauš šviesesnė diena.

Ar tiek metų dirbant taryboje nepasikeitė nuomonė apie jos darbą?

Gyvenime viskas keičiasi. Pasikeitė ne tik nuomonė, bet ir pats darbo pobūdis. Šiuo metu tarybos dauguma labiau susikoncentruoja į svarstomų klausimų sprendimą, o ne į savireklamą. Be to pasikeitė ir reikalavimai. Tuo metu, kai pradėjau dirbti savivaldybės taryboje, veikė kitas savivaldos įstatymas. Iš tarybos narių buvo formuojama valdyba, kuri ir sprendė visus smulkesnius klausimus. Tarybos posėdžių metu nereikėdavo balsuoti už virtuvės inventoriaus nurašymą ar spręsti kitų panašių klausimų.
bacevicius4Gintarė MARTINAITIENĖ

Daugeliui gerai pažįstamas šakietis Antanas Vincas Bacevičius, nuolat kovojantis už savo teises ir niekaip nerandantis bendros kalbos su UAB „Šakių šilumos tinklai“, vėl nerimsta. Šį kartą jam užkliuvo prie sporto klubo „Audra“ įrengtas aikštynas.

Nuotr. A. V. Bacevičiaus (tribūnoje) pranešimo sporto klubo „Audra“ prezidentas ir tarybos narys K. Smirnovas (kairėje) klausėsi nuleidęs galvą.

Vienas pagrindinių klausimų, parūpusių A. V. Bacevičiui, ar įrenginėjant aikštyną su dirbtine danga prie sporto klubo „Audra“ rajono meras Juozas Bertašius nesupainiojo viešųjų ir privačiųjų interesų. Be to, šakiečiui rūpėjo, kodėl savivaldybė šio aikštyno įrengimui skyrė 25 tūkst. litų ir taip, jo įsitikinimu, rėmė privatų verslą. „Juk ten viskas yra Kęstučio Smirnovo nuosavybė, tai iš kokių lėšų jūs ten rėmėt ir ar išvis galėjot remti. Jis tai pinigus už tai ima“, - viename iš komiteto posėdžių rajono vadovo teiravosi A. V. Bacevičius.
sintautieciaiGintarė MARTINAITIENĖ

Kai kurie sintautiškiai piktinasi, kad socialinės pašalpos jiems išmokamos ne grynaisiais, o pervedamos į socialines korteles. Žmonės aiškina, kad jie už pašalpą nori pirkti ne tik maisto produktus ir ne tik konkrečiai nurodytoje parduotuvėje. Ar iš tikrųjų, kaip įsitikinę sintautiškiai, taip suvaržomos jų teisės? Seniūnija ir savivaldybė turi savo argumentus, kodėl elgiamasi būtent taip.

Nuotr. Sintautiškiai Vida ir Arūnas sako, jog jie kategoriškai atsisako socialinių kortelių, tačiau seniūnija jų pageidavimus tiesiog ignoruoja.

Nors nei šalyje, nei rajone socialinės kortelės ne naujovė, žmonėms įvairių klausimų ir prieštaravimų kyla tuomet, kai asmeniškai su tuo susiduria. Valdininkai sako, kad tai natūralu – kiekviena naujovė, ypač jeigu ji ne pati palankiausia kai kuriems žmonėms, susilaukia jų pasipriešinimo.

Mat tiems rajono gyventojams, kurie socialinę pašalpą - 350 litų, naudoja ne pagal paskirtį, nuspręsta ją pervesti į socialines korteles, kuriomis gali apsipirkti „Aibės“ parduotuvėse.
Praėjusį mėnesį Marijampolės teritorinės darbo biržos Šakių skyriuje įregistruotas 271 naujas bedarbis. Lyginant su praėjusiu mėnesiu, rajone bedarbystė sumažėjo 23 proc.

Birželio 1 dienos duomenimis, Marijampolės teritorinėje darbo biržoje buvo registruota 11517 bedarbių. Iš viso mažiausiai bedarbių užregistruota Šakių skyriuje – 2424, Marijampolės skyriuje daugiausiai – 5846. Iš Šakių rajone užsiregistravusių bedarbių 7.4 proc. niekur nedirbę, apie 30 proc. – iki įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje nedirbę dvejus ir daugiau metų, 21.4 proc. – vyresni nei 50 m., 18 proc. bedarbių sudaro jaunimas iki 25 m. amžiaus.

Per gegužės mėnesį Šakių skyriuje užregistruotos 98 laisvos darbo vietos. Iš jų terminuotam darbui skirta 51, neterminuotam – 47. Lyginant laisvų darbo vietų skaičių su ankstesniu mėnesiu, jų sumažėjo 40.

Praėjusį mėnesį rajone įdarbinti 155 darbo ieškoję asmenys. Iš jų 112 įdarbinti pagal neterminuotas darbo sutartis. Pasinaudojus valstybės teikiama parama darbo įgūdžiams įgyti, subsidijuojamam įdarbinimui, darbo rotacijai ir viešiesiems darbams, į darbo rinką integruoti 129 asmenys. Daugiausiai, 115 iš jų, skirta viešiesiems darbams. Veiklą pagal verslo liudijimą pradėjo 59 asmenys.

Rajone bedarbių procentas nuo darbingo amžiaus gyventojų sudarė beveik 12 proc. Didžiausia bedarbystė išlieka Barzdų – beveik 20 proc., Gelgaudiškio – apie18 proc., Slavikų – maždaug 16 proc. seniūnijose. Tiesa, lyginant su ankstesniu mėnesiu, bedarbystė visose seniūnijose keliomis procentinėmis dalelėmis mažėjo. Mažiausiai bedarbių registruota Lekėčių seniūnijoje – 7.8 proc., tačiau lyginant su ankstesniu mėnesiu, šioje seniūnijoje jų gerokai padaugėjo. Nedaug, 8.3 proc., bedarbių turi Kriūkų ir Lukšių – 8.8 proc., seniūnijos. Pastarojoje, lyginant du paskutiniuosius mėnesius, bedarbystė sumažėjo daugiau nei procentu.

„Draugo“ inf.

Prenumeruok E-laikraštį!

Reklama


traders-group

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

   

musu_laikas
 
 

 


Paskutinės naujienos


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos