Antradienį rajono sveikatos priežiūros įstaigų vadovai ir rajono valdžios atstovai susitiko su UAB „Ademo grupė“ sveikatos skyriui atstovaujančiais Arvydu Stasiūnaičiu ir Kristina Auruškevičiene. Svečiai konsultavo, kaip būtų galima iš Europos Sąjungos fondų per regioninę plėtrą pritraukti finansinę paramą pirminei sveikatos priežiūrai.

Kaip kalbėjo K. Auruškevičienė, šiame 2014–2020 m. investavimo periode investicijos į pirminę priežiūrą ateina ne konkurso, kaip buvo anksčiau, o planavimo būdu, kai savivaldybė yra atsakinga skaidriai ir objektyviai suplanuoti bei atrinkti projektus.

Kol nėra patvirtinto projektų finansavimo sąlygų aprašo, Marijampolės regiono plėtros plane nėra įtraukto nė vieno sveikatos projekto, tačiau, anot K. Auruškevičienės, tai yra tik pasiteisinimas, mat Kauno, Alytaus ir kituose regionų plėtros planuose jau yra suplanuoti projektai, nors aprašai dar ir nepaskelbti.

Specialistė taip pat priminė, kad yra dvi esminės regioninės priemonės – pirminei sveikatos priežiūrai ir visuomenės sveikatos biurams. Pagal sveikatos netolygumų mažinimą rajono savivaldybė yra įtraukta į tris kryptis (onkologija, kraujagyslių ligos, traumos). Tad, K. Auruškevičienės teigimu, rengiant projektą reikėtų atsižvelgti, kad jame atsispindėtų pirminės sveikatos priežiūros efektyvumo gerinimas tam tikroms tikslinėms gyventojų grupėms.

Susitikimą organizavęs Šakių ligoninės vadovas Algirdas Klimaitis, kalbėdamas apie pirminės sveikatos priežiūros įrangos ir kitų dalykų būklę, teigė, kad reikalingas atnaujinimas. Gydytojas teiravosi K. Auruškevičienės, jeigu pirminio lygio ambulatorijos dalyvautų projekte ir būtų partnerės, kokios būtų jų galimybės. Anot specialistės, pradedant patalpų atnaujinimo darbais, baigiant įrangos, baldų įsigijimu – viskas yra tinkama finansuoti.

A. Klimaitis ragino įstaigų vadovus pagalvoti, kaip būtų geriau – įgyvendinti vieną didesnį ar dalyvauti atskiruose projektuose.

Tiesa, bediskutuojant, kaip ta yla iš maišo, išlindo naujienų, kurios kai kuriuos susitikimo dalyvius išties nustebino. Tarybos narys, Sveikatos ir socialinės politikos komiteto pirmininkas Arvydas Šlėderis, kreipdamasis į Regioninės plėtros skyriaus vedėją Vitą Girdauską, teiravosi apie projektų rengimą, ar galima galvoti apie konkrečias veiklas ir preliminarias sumas, ar dar reikia laukti minėtųjų projektų finansavimo sąlygų aprašų patvirtinimų.

V. Girdauskas sakė, kad sulaukus aprašų bus galima šnekėti apie realybę, o dabar „bandome katiną gaudyti tamsiame kambaryje, nors neaišku, ar jis ten yra“.

„Kai kalbame Regiono plėtros taryboje ir darbo grupėse, vis pasiguodžiame, kad nėra sveikatos programos aprašų, bet tikėkimės, kad iki vasaros gal sulauksime. Dabar šnekėti, kad darysime tą ir tą, paprasčiausiai nėra tikslo“, – kalbėjo V. Girdauskas.

Tačiau išgirdęs tokias kalbas A. Stasiūnaitis juokaudamas sakė, kad pamėgins įkišti pagalį į ratą, pateikęs vieną pavyzdį.

„Įsivaizduokit, ateina tas laikas, kai pagaliau bus pateiktas aprašas. Ir jūs gaunate kvietimą teikti paraiškas, o už pusantro mėnesio jūsų paprašo pateikti investicinį projektą, arba liksite už borto. Spręskite, kaip pasielgti yra geriau: ar namų darbus, tuos, kuriuos galite, atlikti iš anksto, ar kažko laukti“, – teigė svečias.

A. Klimaitis susirinkime pasakė skaudžią, visiems matomą tiesą apie rajone prastėjančią situaciją: senstantys daktarai, slaugytojos ir pasenusi ar bebaigianti pasenti infrastruktūra.

„Klausimas labai konkretus: 2014–2020 m. finansavimo laikotarpis jau įpusėjo, ką dabar galime padaryti su pirmine sveikatos priežiūra, su infrastruktūra, su ambulatorijų, teikiančių šeimos medicinos paslaugas rajone, būtiniausiais poreikiais?“ – klausė A. Klimaitis.

Anot V. Girdausko, rengiant naują strateginį plėtros planą bus įsigilinta į problemas ir įstaigų poreikius, tuomet bus galvojama, ką galima padaryti, kokiuose projektuose dalyvauti.

Šakių pirminės asmens sveikatos priežiūros centro vadovė Rima Laukaitienė taip pat išsakė nuomonę, kam, jos manymu, rajone dėmesio skiriama daugiausiai.

„Medicina yra nepopuliarus reikalas tiek rajone, tiek Valstybėje. Pas mus rajone yra labai svarbūs stadionai, baseinai, fontanai, gražūs lankstinukai. Bet, gerbiamieji, su kuo mums reikia dirbti – su senais prietaisais, kurie ilgai netemps. Kitos savivaldybės ne tik kad prisideda prie projektų, bet ir pačios duoda pinigų. O mes, visos įstaigos, darome viską atskirai. Ir kada tai baigsis – neaišku“, – atvirai kalbėjo R. Laukaitienė.