Gintarė MARTINAITIENĖ
Apie užmojus centralizuoti greitosios medicinos pagalbos stotis kalbama dešimtmetį, o nuo šių metų sausio mėnesio sistema turėjo veikti realiai. Prieš centralizaciją pasisakantis rajono vadovas kartu su kitais apskrities merais kreipėsi į Sveikatos ministeriją su prašymu nesiimti tokios pertvarkos arba bent jau numatyti tam reikiamas lėšas.
Nuotr. R. Lebedžinskas palaiko merų parodytą iniciatyvą, tačiau nelabai tikisi, kad prašymas ministerijoje bus išgirstas.
Kreipėsi į ministeriją
Apie užmojus centralizuoti greitosios medicinos pagalbos stotis kalbama dešimtmetį, o nuo šių metų sausio mėnesio sistema turėjo veikti realiai. Prieš centralizaciją pasisakantis rajono vadovas kartu su kitais apskrities merais kreipėsi į Sveikatos ministeriją su prašymu nesiimti tokios pertvarkos arba bent jau numatyti tam reikiamas lėšas.
Nuotr. R. Lebedžinskas palaiko merų parodytą iniciatyvą, tačiau nelabai tikisi, kad prašymas ministerijoje bus išgirstas.
Kreipėsi į ministeriją
„Pirmiausiai tai net ne mūsų problema ir mes su tokia pertvarka visiškai nesutinkame. Kam griauti tai, kas sukurta ir kas veikia? Nė viena tokia pertvarka naudos neatnešė ir nepasitvirtino, o tik paslaugą atitolino nuo žmogaus“, - kreipimosi motyvus dėstė J. Bertašius. Jis kartu su kitais apskrities merais pasirašė ir išsiuntė raštą Sveikatos ministerijai, kad rajonų vadovai nesutinka su numatoma pertvarka. Pasiteiravus, ar J. Bertašius tikisi, jog jų prašymas bus išgirstas, jis teigė, jog būtų gerai, jei bent retkarčiais aukščiausia šalies valdžia išgirstų rajonų vadovų siūlymus ar pageidavimus.
Lėšų nėra
„Mūsų greitosios pagalbos stotis apsirūpinusi visais resursais ir galėtų dirbti taip, kaip dirbusi. Be to, rajonų biudžetai jau patvirtinti ir lėšų tikrai nėra. Daro blogiau ir dar nori, kad mes patys savo rankomis tai padarytume“, – piktindamasis tokia situacija kalbėjo meras. Kiek žinoma, reikėtų apie 2 mln. litų investicijų, tačiau apie tokias lėšas savivaldybės gali tik pasvajoti. Tuo labiau, kad europiniai pinigai šiam tikslui lyg ir buvo skirti, tačiau kur jie buvo panaudoti, neaišku.
Iniciatyvą palaiko
Šakių greitosios medicinos pagalbos stoties direktorius Rimgaudas Lebedžinskas sakė palaikantis tokią merų akciją, tačiau, ar ji realiai turės kokios naudos, nelabai tikisi. Jis pats ne kartą yra akcentavęs, kad darant tokias pertvarkas reikia ruoštis iš lėto, apgalvotai, o ne taip, kaip yra dabar. „Išvis jokio aiškumo. Neaišku nei dėl darbuotojų ateities, nei dėl išeitinių, nei dėl pačio darbo organizavimo tvarkos“, - teigė R. Lebedžinskas. Jis mano, kad jei ir bus centralizuota sistema, kai pagalba bus kviečiama bendruoju pagalbos telefonu, iš pradžių tikrai nebus išvengta sumaišties. „Bus liūdnoka. Įsivaizduokime, kad mes priklausome Marijampolei ir ji siųs pagalbą į rajonus, tačiau yra daug panašių kaimų pavadinimų. Jei kažkas kažką sumaišys ir nuvyks ne ten, kas atsakys? Kiekviena minutė svarbi, o čia jau gali būti užtrukta ir pavėluota ne penkias minutes“, - mintimis dalijosi Šakių greitosios medicinos pagalbos stoties vadovas.
Turi parodyti, kad dirba...
Žinoma, kol kas, kaip anksčiau yra minėjusi Šakių greitosios medicinos pagalbos stoties administracija, greitoji kaip važiavo, taip ir važiuos pas ligonius, tik jeigu būtų įvykdyta pertvarka, skambučius priimtų ne Šakiai, o Marijampolė, kaip dabar yra su Šakių priešgaisrine gelbėjimo tarnyba. „Suprantu, jie turi ES parodyti, kad dirba ir kur išleisti pinigai, nors nėra nei pinigų, nei sistemos“, - pokalbį baigdamas teigė R. Lebedžinskas.