Kovo 24 dieną minima Pasaulinė tuberkuliozės diena. Nors Lietuvoje per keletą metų sergančiųjų skaičius daugmaž stabilizavosi, Marijampolės apskrityje sergamumo rodikliai aukštesni už Lietuvos vidurkį ir, lyginant dvejus paskutiniuosius metus, sergančiųjų padaugėjo. Jų nemažėja ir Šakių rajone. Be to, ši klastinga liga vis dažniau nustatoma vėlyvose stadijose bei vaikams.

Nuotr. Šakių rajone praėjusiais metais atlikti 287 Tuberkulino mėginiai. Jais galima nustatyti slaptąją (latentinę) infekciją ir prasidedančią ligą.

2011 metais Lietuvoje buvo užregistruoti 1532 nauji tuberkuliozės, liaudyje vadinamos džiova, atvejai. Marijampolės apskrityje per praėjusius metus ši liga diagnozuota 126 naujiems pacientams – 31 sergančiuoju daugiau nei 2010 metais. Dažniausiai sergantiesiems nustatoma plaučių (86 proc.), mažiau tarpuplaučio bei periferinių limfmazgių, kaulų, inkstų tuberkuliozė.

Specialistus ypač baugina tai, kad vis dažniau ši liga diagnozuojama ne jos pradžioje, o jau toli pažengusiose stadijose. Pavyzdžiui, Marijampolės apskrityje iš 126 naujai išaiškintų ligos atvejų net 78 pacientams (2010 m. buvo 42) patvirtintos atviros tuberkuliozės formos. Toks sergantysis per metus gali užkrėsti 10-20 ar net daugiau žmonių. Šakių rajone atvira ligos forma nustatyta 15, Vilkaviškyje – 18, Kalvarijoje ir Kazlų Rūdoje – po 11 asmenų. Praėjusiais metais apskrityje nuo šios ligos mirė penki žmonės.

 
Šia liga serga ne tik suaugusieji, bet ji vis labiau plinta ir tarp vaikų. Mūsų apskrityje vaikų sergamumo rodikliai du kartus viršija Lietuvos sergamumo rodiklius. Praėjusiais metais apskrityje naujai susirgo net 14 vaikų. Be to, kaip atkreipia dėmesį Marijampolės visuomenės sveikatos centro specialistai, klastinga liga pradėjo plisti mokyklose ir net ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Šakių rajone liga diagnozuota bendrojo lavinimo mokyklą lankančiam vaikui. Pasak Marijampolės visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjos Loretos Radzevičienės, esama situacija turi sutelkti visas institucijas numatyti ir pradėti vykdyti veiksmingas prevencines priemones vaikų tuberkuliozės plitimui mažinti, galinčias įvertinti ir kontaktinių asmenų sveikatos būklę. Daugeliui užsikrėtusių vaikų gali nebūti jokių simptomų, tik retkarčiais pasireikšti karščiavimas, kosulys, silpnumas, į gripą panašūs požymiai, tačiau jie praeina per savaitę. Ši liga pažeidžia plaučius, kitus organus, dažniausiai tarpuplaučio limfmazgius. Pastebima, kad dažniau serga tie vaikai, kurie linkę sirgti kvėpavimo takų ligomis, gyvena sunkiomis socialinėmis sąlygomis arba yra globos įstaigų gyventojai.

Marijampolės visuomenės sveikatos centras kartu su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis  nuo 2004 metų  įgyvendina Marijampolės, Kalvarijos savivaldybių, o nuo  2010-ųjų – ir Vilkaviškio bei Šakių rajonų  savivaldybių   tuberkuliozės  profilaktikos ir kontrolės programas. Joms įgyvendinti savivaldybės skiria lėšų, įsigyjamas tuberkulinas ir pirminėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose organizuojami profilaktiniai vaikų patikrinimai tuberkulino mėginiais. Programos vykdymo etapuose vaikus su ryškiai teigiama odos reakcija į tuberkuliną šeimos gydytojai nukreipia pulmonologų konsultacijoms, kurie, jei reikalinga, paskiria gydymą ar palieka tolimesniam sveikatos būklės sekimui. Šakių rajone praėjusiais metais atlikti 287 mėginiai. 20 vaikų buvo nustatyta aiškiai teigiama odos reakcija į tuberkulino mėginius. Iš pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigų specialistai pulmonologo konsultacijai nukreipė 19 vaikų. Iki praėjusių metų gruodžio 28 dienos į Kauno klinikinę ligoninę kreipėsi 14 vaikų, iš kurių dešimčiai paskirtas gydymas. Kitiems vaikams po pulmonologų konsultacijos paskirti kontroliniai tyrimai, kai kurių pacientų tyrimų atsakymų po konsultacijų dar neturima. Marijampolės savivaldybėje, vykdant minėtą programą, teigiama odos reakcija nustatyta 98, Kalvarijoje 14, Vilkaviškyje 17 vaikų. Tuberkulino mėginiais galima nustatyti slaptąją (latentinę) infekciją ir prasidedančią ligą. Šiais metais taip pat numatoma vykdyti tęstines programas savivaldybėse, kadangi ši liga, kaip akcentuoja Marijampolės visuomenės sveikatos centras, šiandien svarbi socialinė, ekonominė ir medicininė problema, todėl ji turi būti prioritetinė visuomenės sveikatos priežiūros sritis.

Nors skaičiai ir taip nedžiugina, tačiau manoma, kad iš tikrųjų yra gerokai daugiau sergančiųjų tiek suaugusių, tiek vaikų, kurie nesigydydami kenkia sau ir gali užkrėsti aplinkinius.

Tad ką daryti? Specialistai sako, kad pirmiausiai reikia keisti požiūrį, jog ši liga nustatoma tik socialinių problemų turintiems žmonėms. Ypač pabrėžiama, jog nereikėtų ignoruoti profilaktinių patikrinimų, konsultacijų su specialistais. Rekomenduojama pasitikrinti net tiems žmonėms, kurie nemano, jog turėjo kontaktą su sergančiuoju, nes tik pasitikrinimas ir visiškas ligonio išgydymas gali stabdyti vis didėjantį sergamumą. Skiepai, kuriais nemokamai skiepijami naujagimiai, nesuformuoja visaverčio imuniteto ir neapsaugo nuo užsikrėtimo. „Stabdykime tuberkuliozės plitimą, kol ji neperėjo į sunkias formas, kurios turės pasekmes ne tik jums, bet ir jūsų artimiausiems žmonėms“, - teigė Marijampolės visuomenės sveikatos centro vyriausioji epidemiologė L. Radzevičienė.