Nepilnamečių psichotropinių medžiagų vartojimas ir platinimas mokyklose – opi problema visoje Lietuvoje. Ji neaplenkė ir mūsų rajono. Siekiant užkirsti kelią narkotinių medžiagų ir elektroninių cigarečių patekimui į ugdymo įstaigas, nuo vasario 1 d. įsigaliojo visoms mokykloms vienodi reagavimo algoritmai. Praėjo pora mėnesių. Kaip jie veikia? Ar pasiteisino? Savo patirtimi ir atsiliepimais dalijosi rajono mokyklų atstovai penktadienį vykusiame tarpinstituciniame susitikime.
Kaip informavo rajono savivaldybės tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė Aušra Pavydienė, per visus praėjusius metus apie neleistinų daiktų turėjimą mokyklose buvo pranešti tik 4–5 atvejai, o per du šių metų mėnesius, kai visose rajono ugdymo įstaigose įsigaliojo vienodi reagavimo algoritmai, užfiksuoti devyni tokie atvejai.
Jei ir toliau taip veiks naujoji tvarka, tai per visus mokslo metus gali būti registruota ir 40–50 tokių atvejų. Nors mums atrodo, kad tai labai daug, tačiau, A. Pavydienės teigimu, policija tai vertina kitaip – jiems atrodo, kad algoritmas veikia vangokai ir mūsų šiandieninis rezultatas priklauso nuo žmogiškojo faktoriaus.
„Kalbant apie mokyklas, labiausiai džiaugiamės Lukšiais, kurie iš karto sureagavo ir pradėjo taikyti naująją tvarką“, – gyrė tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė, vardindama, kad, be Lukšių Vinco Grybo gimnazijos, kur buvo registruoti net trys atvejai, elektroninės cigaretės buvo konfiskuotos ir Gelgaudiškio pagrindinėje mokykloje, Griškabūdžio gimnazijoje, Panemunių mokyklos-daugiafunkcio centro Lekėčių skyriuje. Kaip paaiškėjo, vienas atvejis buvo ir Kidulių pagrindinėje mokykloje, tačiau dar nėra iki galo sutvarkyti dokumentai, kad neleistinus daiktus būtų galima priduoti policijai.
Nors kitose rajono mokyklose per šį laikotarpį nebuvo nė vieno atvejo, tačiau nereiškia, kad jose šios problemos nėra. Pasirodo, ji yra, tik vaikai nerūko mokyklos teritorijose, o ieško saugesnių vietų, kur galėtų pasislėpti. Todėl A. Pavydienė domėjosi, kaip pamatoma, kad mokinys turi neleistinų daiktų, kaip vykdomas algoritmas, kaip reaguoja vaikai, ar teko kviesti policiją.
Ugdymo įstaigų atstovai pasidalino savo patirtimi ir tvirtino, kad policijos kviesti nė vienu atveju nereikėjo, nes nebuvo situacijos, kad vaikai nesutiktų parodyti savo daiktų. Visi geranoriškai sutiko atiduoti pas juos rastas elektronines cigaretes ir vienu atveju – kramtomąjį tabaką.
Tiesa, rajono mokyklų atstovai pasakojo, kad pasitaikė atvejų, kai tėvai nenorėjo viešumo ir bandė susitarti, kad nebūtų forminamas atvejis, kad rasti daiktai nebūtų perduodami policijai, tačiau viskas buvo atliekama remiantis patvirtinta tvarka. Kai neleistini daiktai buvo konfiskuoti ir perduoti policijai, ši informacija ėjo iš lūpų į lūpas ir mokyklose tarp jaunimo jautėsi sujudimas, mokiniai išties sukruto.
Lukšių Vinco Grybo gimnazijos socialinė pedagogė Audronė Maceikienė (centre) pasidalino nauja patirtimi – mokykloje pas vieną mokinį buvo rasta kramtomojo tabako. Tad tėvai raginami atidžiau pasižiūrėti, kokius daiktus turi jų vaikai. D. Pavalkio nuotr.
Lukšių Vinco Grybo gimnazijos socialinė pedagogė Audronė Maceikienė pasidalino nauja patirtimi, kai jų įstaigoje pas vieną mokinį buvo rasta kramtomojo tabako, kurį jis į mokyklą atsinešė gražioje dėžutėje, ir net tėvai neturėjo jokio įtarimo, nes galvojo, kad jų vaikas toje dėžutėje laiko ledinukus. Rajono savivaldybės vicemero Dariaus Jakavičiaus teigimu, toks atvejis yra žinia tėvams, kad jei tarp vaiko daiktų pamatytų kokią labai gražią dėžutę, jiems vertėtų pasidomėti, kas jos viduje.
Šakių „Žiburio“ gimnazijos socialinė pedagogė Ligita Kajackienė pasakojo, kad ji mokykloje ir anksčiau naudojo panašią tvarką, tik paimtas ar tualetuose rastas elektronines cigaretes neperduodavo policijai, o tiesiog išmesdavo. Jos manymu, labiau gimnazistus privertė susimąstyti ne nauji algoritmai, o garsas, nuvilnijęs per mokyklą apie tokius įvykius, kai vienas mokinys paveipinęs nugriuvo už sporto centro, o kitas už platinimą buvo paprašytas pakeisti mokyklą.
L. Kajackienė teigė, kad šiuo metu nėra jokios informacijos, ką iš tiesų vaikai labiau vartoja, galima tik spėlioti.
„Pas mūsų pirmokus, ko gero, alkoholis ganėtinai rimta problema, tik tiek, kad jo jie mokykloje nevartoja, o tie veipai ketvirtokams yra atgyvena, jau pasenęs reikalas. Kiti įvardina tabletes, apie kurias iš viso mes, ko gero, nieko nežinome. Tad mes kovojame tik su pasekmėmis“, – įsitikinusi socialinė pedagogė, teigdama, kad yra manoma, jog „toks yra paauglių bendravimo būdas, kai kalbėdamiesi visi tuo dalinasi“.
Pasak L. Kajackienės, taip daro ne vien vaikai iš blogos socialinės aplinkos – yra ir labai gerų mokinių, pirmūnų, kurie yra tiesiog persitempę, kuriems emociškai blogai.
Pasak D. Jakavičiaus, penkiolikmečiai startuoja įvairiuose vakarėliuose, o tėvai nieko neįtaria. Tam pritarė ir Šakių „Žiburio“ socialinė pedagogė, atviraudama, kad tėvai tiesiog nežino daugybės informacijos, yra didžiulė įvairovė medžiagų, kiekvienos jų skirtingas poveikis.
Vicemeras prisiminė Griškabūdžio gimnazijos direktoriaus Arūno Šalnaičio mintis, kad kai yra sakoma, jog užsienyje sumažino alkoholio vartojimą, niekas nekalba, kiek alkoholį pakeitė kitomis medžiagomis, nes kad ir kanapių vartojimo įteisinimas, kaip padarė vokiečiai, nėra gerai, mat dirbantys su priklausomybėmis tvirtina, kad tai pirmas žingsnis į didesnes priklausomybes.
„Todėl ypatingas dėmesys skiriamas ne tik gimnazijoms, bet ir kitoms rajono mokykloms. Aktualumo nėra tik „Mažuose žingsneliuose“, visur kitur dega raudona šviesa“, – tvirtino D. Jakavičius.
Susitikime dalyvavusi Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Šakių rajone patarėja Indrė Jurjonienė taip pat džiaugėsi, kad mero potvarkiu vasario 1d. patvirtintas algoritmas tikrai veikia, nes problema tapo aiškesnė: niekam ne paslaptis, kad vaikai šiandien ne tik turi, rūko, bet ir pardavinėja vienas kitam ir elektroninių cigarečių skysčius ir kramtomąjį tabaką.
Jų skyrius yra informuojamas apie visus atvejus, susijusius su nepilnamečiais, ir į kiekvieną iš jų yra reaguojama. Galima sakyti, kad užsiveda dar vienas mechanizmas – į problemą įsitraukia ir Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, kuri rūpindamasi vaikų sveikata, iš karto vyksta į šeimas arba kviečiasi tėvus ar globėjus į skyrių.
Mindaugas iš Zapyškio:
