Asta GVILDIENĖ

Birželio 11 - 15 dienomis keturiolika lietuvių kalbos mokytojų iš visų rajono gimnazijų ir vidurinių mokyklų penkias dienas vertino 420 abiturientų valstybinio lietuvių kalbos egzamino rašto darbus. Pasak vyriausiųjų vertintojų – lietuvių kalbos mokytojų metodininkių Stasės Burkšaitienės ir Danutės Aniulienės, šie metai paskutiniai, kai lietuvių kalbos egzaminą sudaro dvi dalys. Kiti metai bus permainų metai.

Nuotr. S.Burkšaitienė patikino, kad vertintojai taiso ne savo mokinių darbus. Jie nežino nei mokinio pavardės, nei kurioje mokykloje jis mokosi.

S.Burkšaitienės teigimu, galima sakyti, kad penkerius metus gyvenome labai ramiai. Visi vertintojai – vyresniųjų klasių gimnazijų ir vidurinių mokyklų mokytojai – jau tikri profesionalai, turintys ne vienerių metų patirtį. Šiemet komisijoje jau nebuvo nė vieno naujo žmogaus.  Rašto darbai taisomi nežinant nei mokinio pavardės, nei kurioje mokykloje jis mokosi. „Daugelis mano, kad vertintojai taiso savo mokinių darbus. Iš tiesų taip nėra, - patikino vyriausioji vertintoja. - Mes apie darbo autorių nieko nežinome. Matome tik rašto darbo kodą, stengiamės taisyti kuo objektyviau, darome viską mokinio naudai, todėl daug diskutuojame ir tariamės tarpusavyje.  Vieną rašto darbą taiso du vertintojai. Jei kyla neaiškumų ar abu įvertinimai skiriasi daugiau nei dviem balais – rašinį skaito ir vertina dar ir trečias vertintojas.“

 
Pasak D.Aniulienės, šiemet abiturientai turėjo pasirinkti, ar rašys vieną iš dviejų pasiūlytų samprotavimo rašinių, ar interpretuos tekstą. Interpretuoti buvo pasiūlyta Šatrijos Raganos „Sename dvare“ ir Antano Škėmos „Baltos drobulės“ ištraukas, taip  pat vieną Tomo Venclovos eilėraštį. Ši interpretacija susilaukė mažiausiai dėmesio. Iš 420 taisytų rašto darbų parašytos tik dvi interpretacijos pagal T.Venclovos poeziją.

S.Burkšaitienės teigimu, mažai abiturientų  rinkosi ir interpretacijas pagal Šatrijos Raganos bei A.Škėmos kūrinių ištraukas. Daugiausiai moksleiviai rinkosi rašinį pirmąja tema  „Ar pasiaukojimas ir šiandien prasmingas?“, kiti - „Ar gali pažinti save, nepažindamas pasaulio?“ Pasirodo,  pirmoji rašinio tema, nors ir buvo pati populiariausia, daug kam pakišo koją vien todėl, kad abiturientai pavadinime nepastebėjo praeities ir dabarties sąsajų.

Pasiteiravus apie įvertinimus, abi vyriausiosios vertintojos patikino, kad tai konfidenciali informacija, tačiau prasitarė, kad neparašė nei vieno 0 ir, deja, nei vieno maksimumo (max: 52 balai). Kol kas didžiausias įvertinimas  - 47 ar 46 balai. Tad, jei praėjusiais metais darbai buvo labai kontrastingi - buvo ir labai gerų, ir labai silpnų, tai šiemet įvertinimai taip „nešokinėja“. Jie mažai vienas nuo kito skiriasi. Pasak S.Burkšaitienės, rašto darbai buvo vertinami pagal keletą punktų. Pirmiausiai buvo vertinamas turinys, ar moksleivis sugeba tinkamai argumentuoti ir įrodyti, kad yra apsiskaitęs, ar supranta rašinio struktūrą. Taip pat stilistinę raišką, ar teisingais sakiniais reiškia savo mintis, ir aišku, raštingumą.

Taip pat reikia paminėti, kad šie metai paskutinieji, kai moksleiviai laikė iš dviejų dalių susidedantį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą. Pirmoje dalyje buvo rašoma teksto interpretacija arba rašinys, antroje - teksto suvokimo užduotis. Nuo 2013 metų egzaminas susidės iš vienos dalies – rašinio. Moksleiviai galės rinktis literatūrinį arba samprotavimo rašinį, tačiau tiek literatūriniame, tiek samprotavimo rašinyje bus privaloma remtis programoje nurodytais autoriais ir kūriniais. Interpretacijos ir teksto suvokimo užduočių neliks. Manoma, kad ši naujovė įvesta paaiškėjus, jog moksleiviai labai dažnai gudrauja - net neskaito privalomųjų kūrinių, o paprasčiausiai išmoksta įžangas apie kiekvieną autorių ir per egzaminą jas parašo.