2012 m. pradžioje laisvės atėmimo vietų įstaigose buvo apie 10 tūkst. nuteistųjų. Tarptautinių organizacijų duomenimis, pagal įkalintų asmenų skaičių 100 000 gyventojų Lietuva Europoje prilygo Baltarusijai ir nusileido tik Rusijai bei Azerbaidžanui. Šios Vyriausybės sistemingo darbo dėka kalinių skaičius buvo sumažintas vienu tūkstančiu, tačiau Lietuva iki šiol išlieka šalimi, turinčia vieną didžiausių įkalintų asmenų skaičių Europos Sąjungoje. Dėl laisvės atėmimo vietų perpildymo įkalintieji neretai kreipiasi į teismus dėl netinkamų sąlygų konstatavimo ir neturtinės žalos priteisimo. Pavyzdžiui, 2011 - 2013 metais dėl neturtinės žalos išmokėjimo į teismus kreipėsi 177 bausmes atliekantys asmenys, kuriems buvo išmokėta beveik 280 tūkst. litų.
Taigi, Baudžiamojo Kodekso pataisose siūloma už kai kuriuos nusikaltimus, už kuriuos šiuo metu teismai gali skirti tik laisvės atėmimo bausmę, įvesti alternatyvias bausmes – baudą, laisvės apribojimą ar areštą. Baudos, siekiančios iki 195 000 Lt, galėtų būti skiriamos, pavyzdžiui, už tokius nusikaltimus, kaip didelės vertės svetimo turto vagystė ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčių vertybių vagystė (šiuo metu numatyta tik laisvės atėmimo bausmė iki 8 metų); už sukčiavimą, kuomet įgytas didelės vertės svetimas turtas (gresia laisvės atėmimo bausmė iki 8 metų); turto pasisavinimas, kuomet pasisavinamas didelės vertės svetimas turtas (laisvės atėmimas iki 10 metų), turto iššvaistymas, kuomet iššvaistytas didelės vertės svetimas turtas (laisvės atėmimas iki 7 metų) ir kita. Teismai kiekvienu konkrečiu atveju galėtų spręsti, kokią bausmės rūšį (laisvės atėmimą, areštą, laisvės apribojimą ar baudą) skirti kaltinamajam. Žinoma, šioms numatytoms pataisoms dar turi pritarti Seimas.