Medus – vaistas nuo visų ligų. Dėl to ir įsigijo pirmąjį avilį Gailinos ir Juozo Šniokaičių šeima iš Griškabūdžio. Gailina – aktyvi Šakių rajono bitininkų draugijos narė – sutiko papasakoti apie bitininkavimo džiaugsmus ir rūpesčius.

Pas bičiulį

Šakių rajono bitininkų draugija įsteigta prieš 26-erius metus. Šių metų pavasarį draugijos vairą perėmė jaunos kartos bitininkai, kurie ir suorganizavo išvyką į kauniečio bitininko Jono Dambrausko bityną, – čia vykusioje Lauko dienoje noriai dalyvavo apie 20 rajono bitininkų. Pasak G. Šniokaitienės, bitininkas J. Dambrauskas perėjęs bitininkauti prie daugiaaukščių avilių, todėl daugumai rajono bitininkų, kurie naudoja Dadano tipo avilius, buvo įdomu susipažinti su kita bitininkavimo sistema. Dalis bitininkų tvirtina, kad naudojant šiuos avilius bitininkystė tampa našesnė. Bitininkas J. Dambrauskas pasakojo apie bičių pienelio rinkimo ypatumus, dalijosi bičių motinėlių auginimo patirtimi ir demonstravo savo sukurtas bitininkystės technologijas.

„Kelionėje su rajono bitininkais apsitarėm ir ruošiamės dalyvauti respublikinėje bitininkų šventėje, kuri vyks rugpjūčio 5–6 dienomis Panevėžio rajone“, – planais dalijosi G. Šniokaitienė ir kvietė prisijungti visus norinčius.

Bitės rado šeimininkus

Griškabūdyje gyvenančią bitininkę Gailiną sutikome apžiūrinėjančią mėlynai žydinčių augalų lauką, pasak šeimininkės, tai bitinė facelija – labiausiai mėgstamas bičių augalas. Avietės ir facelijos – tai Lietuvoje vieninteliai augalai, ant kurių, nusileidus saulei, galima išvysti bites.

Vaikščiojant po medingųjų augalų lauką, net šiurpuliukai per kūną eina nuo bičių dūzgimo – čia jų tūkstančiai darbuojasi. Greta stovi apie 20 daugiaaukščių bičių avilių.

„Prieš penkerius metus įsigijome vieną avilį ir bičių šeimą, kad nereiktų pirkti medaus. Neįtikėtina, bet kitais metais – net aštuoni spiečiai atskrido į sodą, juos pasigavome ir apgyvendinome Dadano aviliuose, kuriuos turėjome skubiai nusipirkti. Pasistatėm medaus sukimo įrangą, vėliau avilių padaugėjo iki 20. Atsirado nuolatiniai klientai, poreikis medaus didėjo, šiandien laikom apie 60 bičių šeimų“, – apie savo bitininkavimo pradžią pasakojo Gailina. Jie avilius laiko keliose vietose, todėl gali pasiūlyti įvairių medaus rūšių – miško, įvairių žiedų, liepų, grikių, facelijos.

Juozas ir Gailina darbus pasiskirsto tolygiai, be Gailinos joks darbas prie bičių neapsieina – moteris jas prižiūri, gydo, suka medų ir rūpinasi medaus ir bičių produktų realizacija. Vyras konstruoja avilius, rūpinasi bitininkavimo reikmenimis. Pasak pašnekovės, bičių veislės pasirinkimas taip pat yra labai svarbus, jie šiuo metu įsigiję Bakfasto veislės motinėles. Bitininkaudami neišvengia ir nuostolių – praeitą žiemą bitininkė rado dvi negyvas bičių šeimas.

Vertingos žiedadulkės

„Daugiausiai prekiauju mugėse, įvairiose šventėse, Zanavykų turguje, nuolatiniai klientai žino ir ateina į namus pirkti medaus. Šiais metais medus pabrango apie vieną eurą“, – kalbėjo bitininkė. Ji pasakojo, kad realizuodama medų ir bičių produktus, bendraudama su žmonėmis negaili patarimų apie medaus naudą. Bitininkė vardija bičių produktus, kuriuos klientams siūlo: bičių duonelę, žiedadulkes, pikį, kasmet pasiūlo ir naujovių – medaus su koriu ar su duonele.

„Renku žiedadulkes. Prie avilio pritaisomas rinktuvas, bičių suneštas žiedadulkes kasdien vakare išimu ir džiovinu. Čia svarbu nepadaryti didelės žalos bičių šeimai. Duonelė ir žiedadulkės stiprina imunitetą. Žiedadulkes geriausia sučiulpti, nes jų apvalkalas geriausiai suyra šarminėje aplinkoje. Pikį galima užpilti spiritiniu tirpalu ir naudoti nuo skrandžio žaizdų arba tepti ant žaizdų, pikį galima vartoti ir su medumi, jis veikia kaip natūralus antibiotikas. Visi bičių produktai – natūralūs vitaminai“, – patarimų negailėjo bitininkė ir atviravo, kad dauguma žmonių nėra ragavę žiedadulkių, bet Gailina visada noriai pasiūlys paragauti.

Paklausus, ar kiekvienas gali tapti bitininku, Gailina šypsosi ir atsako, kad pirmiausia reikia pačių bičių nebijoti, mylėti jas ir pačiam nebūti piktam. Svarbu išsiaiškinti, ar būsimasis bitininkas ir jo šeimos nariai neturi alergijos bičių nuodams. Šniokaičių šeima augina keturis vaikus, ji viliasi, kad šie ateityje perims šeimos verslą.

„Bitės – mielos, draugiškos, švarios ir nesavanaudiškos... Griškabūdyje prekiaujant per miestelio šventę jos aplink mane sukiojasi, o aš ir sakau baikštiems pirkėjams – čia mano palaikymo komanda“, – šypsosi pašnekovė.

Gailina pripažįsta, kad šiemet medaus mažiau, nes vasara lietinga – lietus išplovė nektarą iš augalų žiedų.

Paklausus, ar bitelės Lietuvoje neišnyks, bitininkė pripažino, kad dėl drėgmės pertekliaus bitės vis dažniau žūsta.