Sintautuose geriamojo vandens gerinimo įrenginiai jau baigiami įrengti – vyksta baigiamieji darbai, o gyventojai jau kuris laikas naudojasi žymiai geresnės kokybės vandeniu. Tai ne vienintelis šiuo metu įgyvendinamas Šakių savivaldybės valdomos bendrovės „Šakių vandenys“ projektas, o direktorius Kęstutis Vilkauskas sako, kad investuoti reikės ir ateityje.

Deja, Europos Sąjungos (ES) komisija svarsto ir vis garsiau viešai pasigirsta kalbų, kad po poros metų nereikėtų investuoti į mūsų šalies vandens tiekėjų įmones – investicijas turėtų daryti pati Lietuva arba pačios įmonės. Ar toks žingsnis nesužlugdys mažų rajonų vandens tiekėjų įmonių? Anot K. Vilkausko, apie finansavimo galimybes ir šaltinius, kurie bus nuo 2023 m., kalbėti dar anksti – kol kas tai tik kalbos, nieko konkretaus nėra pasakyta, o jų bendrovė šįmet vykdo tai, ką buvo nusimačiusi anksčiau. Be to, anot direktoriaus, iš ES fondų šiuo metu skiriamas finansavimas tik toms teritorijoms, kur yra ne mažiau kaip 2 tūkst. gyventojų, tad rajone šį kriterijų atitinka tik Šakių miestas. Pasak direktoriaus, daugiausiai finansavimas buvo skirtas nuotekų sistemos įrengimui, nes jos Lietuvoje anksčiau apskritai nebuvo tvarkomos, o centralizuotą vandenį dauguma rajono gyventojų jau turėjo – daugiausiai jis įrengtas dar kolūkių laikas.

 

Šiuo metu įmonė įgyvendina anksčiau nusimatytą projektą „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra Šakių rajone“, kurio vienas iš etapų – Sintautų miestelio geriamojo vandens gerinimo įrenginių statyba. Įgyvendinus šį projektą, beveik 500 vartotojų gaus kokybiškesnį vandenį, o projekto darbai jau į pabaigą. Pernai tokie įrenginiai taip pat iš šio projekto lėšų buvo pastatyti Kidulių gyvenvietėje, kur aptarnaujama per 600 vartotojų. Iš viso šiam projektui ES skyrusi beveik 1 mln. 500 tūkst. eurų, o dar pusę milijono teko prisidėti pačiai įmonei.

„Sintautuose vartotojai jau gauna gerą vandenį. Nors filtrai dar nevisiškai iki galo parengti, dar reikia susitvarkyti su amoniu, bet vartotojų vandenyje geležies jau nėra – vanduo skaidrus, nėra pašalinio skonio ar kvapo“, – pasidžiaugė direktorius.

Iš viso rajone jau įrengta 18 vandens gerinimo įrenginių.

Be kitų darbų, šiuo metu tvarkomi ir nuotekų tinklai Gelgaudiškyje, kur iškasinėtas pats miesto centras. Anot K. Vilkausko, rangovai dirba neblogai, žada darbus užbaigti iki metų pabaigos, o pavasariui, ko gero, teliks tik aplinkos tvarkymas. Dar vienas gerinimo įrenginys, atsieisiantis beveik 40 tūkst. eurų, atsiras ir Bizieriuose. Tačiau jis įrengiamas įmonės ir savivaldybės lėšomis. Pasak K. Vilkausko, šiais metais mažose gyvenvietėse – Bliuviškių, Išdagų, Lepšių kaimų teritorijose – įrengti nauji geriamojo vandens gręžiniai.

Įmonei, įgyvendinus šio paskutinio projekto etapo darbus, dar svarbu pasiekti rezultatą, kad tose vietovėse, kur įvestos komunalinės nuotekos ir geriamasis vanduo, prie naujų įrenginių prisijungtų vartotojai.

„Kalbant apie šį minėtą projektą, tai po jo įgyvendinimo šiuo metu yra pasijungę 67 proc. vartotojų prie naujų nuotekų tinklų, o tik 46 proc. gyventojų prisijungę prie naujų geriamojo vandens tinklų. Mūsų siekis, kad prisijungtų visi vartotojai ten, kur yra centralizuoti nuotekų ar vandens tinklai. Deja, dar daug kas vandenį vartoja iš šulinių“, – sako vandenų įmonės direktorius.

Nors tai gyventojai daro taupumo sumetimais, reikia įsivertinti, ar šulinio vanduo tinkamas naudoti, nes jame dažnai randama daug nitritų ar nitratų. Tačiau vartotojams, nesijungiantiems prie centralizuoto vandentiekio, nuobaudos netaikomos – bausti galima tik tuos gyventojus, kurie nesijungia prie atvestų centralizuotų nuotekų tinklų, o  patys neturi individualių gręžinių ar šulinių. Pasak K. Vilkausko, šiuo metu jų įmonei padeda ir pati gamta, nes šuliniai tušti, tad yra daug klientų, kurie iš įmonės perka vandenį cisternomis. Įsirengti gręžinį žmogui yra brangu – jo įrengimas atsieina nuo 10 iki 20 tūkst. eurų. Kaip sako direktorius, gręžinį turėti dar nepakanka – reikia mokėti Žemės gelmių išteklių mokestį, kuris skaičiuojasi nuo pakelto vandens kiekio. UAB „Šakių vandenys“ vien šio mokesčio už tris ketvirčius sumokėjo jau 35 tūkst. eurų. Ateityje žadama apmokestinti ir individualius gręžinius, kuriais naudojasi žemdirbiai ar pavieniai gyventojai, nes dabar už atitinkamą kiekį pakelto vandens jiems mokesčių mokėti nereikia.