Praėjusį penktadienį Šakiuose viešėjo Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. Pirmiausiai pokalbiui ji susitiko kad ir su negausia verslo atstovų bendruomene, o vėliau lankėsi dviejose įmonėse Lukšiuose, susipažino su gamybos procesais, domėjosi, kaip sekėsi atlaikyti energetikos ir žaliavų brangimą.

Anot ministrės, ji visoje šalyje lankosi įmonėse, domisi, kaip joms sekasi, tad Šakiai – ne išimtis. Nors praėję metai buvo sunkūs, bet A. Armonaitė kalbėjo, kad buvo išvairuota ir iššūkiai amortizuoti. Susitikimo metu buvo pristatytos ir valstybės siūlomos verslo skatinimo priemonės.

„Norime Šakių verslo atstovus supažindinti su praėjusį rudenį paskelbtu beveik 1 mlrd. eurų vertės ekonomikos skatinimo planu, kuriuo siekiame užtikrinti ekonomikos augimą ir stabilumą, taip pat pristatyti kitas valstybės pagalbos verslui priemones, pakviesti verslininkus aktyviai naudotis plane numatytomis investicijomis“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė, juolab kad didžioji dalis priemonių orientuota ne į stambias įmones, o į smulkųjį bei vidutinį verslą, tad ji ragino būti aktyviems.

Lukšiuose įsikūrusioje UAB „Uriga“ apsilankiusi ministrė Aušrinė Armonaitė (dešinėje) susipažino su gamybos procesais, domėjosi ne tik tuo, kaip gaminami sūreliai, bet ir kaip įmonei sekėsi atlaikyti energetikos bei žaliavų brangimą. D. Pavalkio nuotr.

Iš 1 mlrd. eurų iki 2023m. pabaigos bus paskelbta kvietimų už 365 mln. eurų verslo inovacijoms ir investicijoms, už 320 mln. eurų – valstybės ir verslo skaitmeninimui, už 268 mln. eurų – žalesnei ekonomikai.

„Kovidas, kompensacijos tarsi pakeitė vaizdą ir į mus imta žiūrėti kaip į išmokų ministeriją. Mes išmokomomis neužsiimame, mes turime investicijas. Tai reiškia, kad tie instrumentai turi turėti aiškią grąžą įmonei, valstybei“, – pažymėjo ministrė.

Išsamiai buvo apžvelgtos skirtingos verslo skatinimo priemonės, o A. Armonaitė teigė, kad jai iš šono žiūrint susidaro vaizdas, kad Šakiuose tikrai viskas gerai. Tačiau, kaip dėmesį atkreipė verslininkas, Kauno, pramonės ir amatų rūmų Šakių atstovybės vadovas Arūnas Tarnauskas, tiesiog Šakiuose gyvena santūrūs ir mandagūs žmonės, kukliau reiškiantys emocijas. Be to, tai žemdirbiškas kraštas ir tikro verslo, sakė jis, yra mažai.

„Nesam patrauklūs investicijoms kraštas <..>. Vietinių smulkių ir vidutinių verslų iniciatyva yra reikšminga, bet kiek jų naudojasi šiomis priemonėmis, tai nedaug. Bet tam investiciniam įrankiui, manau, trūksta ne pinigų, o idėjų, tradicijų. Nutekėjimą kūrybingų žmonių tikrai jaučiame. Esame labiau donorai“, – mintimis dalijosi A. Tarnauskas, pažymėjęs ir tai, kad didelės įmonės yra spąstuose, negali dalyvauti siūlomose priemonėse.

A. Armonaitė kalbėjo, kad tai, jog regionuose dominuoja maži verslai, yra pliusas. Jos nuomone, norint pritraukti investicijas, tikrai nebūtina turėti ir laisvas ekonomines zonas. O kalbėdama apie dideles įmones, ji atkreipė dėmesį, kad tai apibrėžta įstatymo, tačiau sutiko, kad galbūt apibrėžimą, kas yra stambi ar vidutinė įmonė, galima koreguoti.

Ne itin optimistinėmis mintimis dalijosi ir ūkininkas, tarybos narys Tomas Skaizgirys. Jis teigė, kad stebint praėjusio laikotarpio paramą, jam susidaro vaizdas, kad kas auga, tas ir toliau auginama, o tie regionai, kurie pašalėse, jie ir lieka už paraščių. Pritardamas A. Tarnauskui apie protų nutekėjimą, jis apskritai kėlė klausimą, ar netrukus nebus taip, kad ir nusiurbti iš tų regionų nelabai bus ką.

„Suprantu Šakių nerimą dėl jaunimo išvykimo. Tai akivaizdu ir suprantama. Noras būtų, kad pabaigę universitetą jie jaustų galimybę iš čia dirbti. <...> Kodėl, pavyzdžiui, Šakiuose negalėtų kurtis IT specialistai, kurie ramiai prie kompiuterių dirba, kuria savo produktus ir nėra prisirišę prie fizinės vietos. Visai matau tokią alternatyvą“, – kalbėjo A. Armonaitė ir pridūrė, kad niekas nekaltas, jei praėjusio laikotarpio etape Marijampolė apskrityje gavo gerokai didesnį finansavimą nei kitos savivaldybės.

„Tai teikite paraiškas“, – skatino ministrė, nes jeigu nepasinaudos Šakiai ir čia neatsiras kūrybingų ir norinčių investicijas pritraukti žmonių, tai beveik neabejojama, kad jų atsiras kitur.

„Čia reikia vietinės lyderystės. Iš Vilniaus atvažiavęs ministras perdirbimo cecho nepastatys“, – pažymėjo viešnia.

Po susitikimo savivaldybės salėje su rajono valdžios bei verslo atstovais ministrė su komandos nariais aplankė Lukšiuose įsikūrusias UAB „Uriga“ ir UAB „Lukšių tekstilė“.

Beje, ankstesnę savaitę socialinėje erdvėje gana plačiai pasklido dezinformacija esą būtent „Urigos“ gaminamuose varškės sūreliuose yra priedų iš vabzdžių, apie kuriuos klaidingai skelbė dvi internetinės parduotuvės. Vėliau pripažinta, kad tiesiog įsivėlė ženklinimo klaida. Už sūrelius socialiniuose tinkluose stojo ir pati ministrė A. Armonaitė, patikinusi, kad tai patys skaniausi sūreliai pasaulyje, o penktadienį gyvai apžiūrėjo, kaip jie gaminami.

„Tai raudonos spalvos dažas (E120), galiu nebent pakuotę dažyt. Bet kiti neskaito pakuočių etikečių, neklausia gamintojo, pamatė internete ir sako – taigi internetas skelbia“, – apmaudo dėl kilusios klaidos neslėpė įmonės technologė Raimonda Kriaučiūnaitė, svečius supažindinusi su gamybos procesu, aprodžiusi gamybos patalpas ir atsakiusi į kilusius klausimus.

Beje, į klausimą, kodėl sūreliai gaminami tik dviejų rūšių, technologė atsakė, kad iš viso buvo bandyta net 16 rūšių, tačiau arba nepasiteisino, arba neapsimokėjo.

„Per dieną pagaminame tiek, kiek kitą dieną išveža. Viskas priklauso nuo to. Pas mus didžiausi išvežimai ketvirtadienį, tai didžiausia gamyba yra trečiadienį <..>. Jeigu akcija tinkle, tai gal ir 60 tūkst. darytume“, – pasakojo R. Kriaučiūnaitė ir į svečių komentarus, kad darbuotojai akcijų turbūt nelaukia, sureagavusi, kad laukia, nes darbuotojams nuo to priklauso alga, tad niekada nekyla problemų dėl didesnės gamybos ar viršvalandžių.

Kalbėdama apie energetikos ir žaliavų brangimą įmonės atstovė neslėpė, kad tai išties iššūkis, nes viskas brango po kelis kartus.

„Mums, kaip mažai įmonei, tai siaubas. Tarkim, elektros skirtumas, ką mokėjome, išaugo tris kartus. Buvome suplanavę saulės elektrinę, gavome banko paskolą, bet sustabdė paramos gavimą įmonėms. Pardavimai per paskutinį pusmetį irgi krito“, – apie kasdienius iššūkius pasakojo R. Kriaučiūnaitė.

Be to, „Lukšių pieninės“ gamybinei veiklai iš Lukšių persikėlus į Jurbarką, dabar įmonei tenka iš ten vežtis ir varškę, o kai viskas buvo vietoje, buvo daug paprasčiau. Visgi kokybė, kaip sako technologė, jiems ypač svarbu, tad šis principas bus išlaikomas ir toliau. Be varškės sūrelių, įmonė gamina ir keptą varškės sūrį su prieskoniais, nuo 1995m. veiklą vykdančioje „Urigoje“ šiuo metu dirba 21 darbuotojas.