Po ketverių metų pertraukos, kovo 22 dieną, Kauno sporto halėje vyko visuotinis šalies žemdirbių suvažiavimas. Gausiai susirinkusių žemdirbių gretas aktyviai papildė ir Šakių rajono žemdirbiai. Didžiausi žemės ūkio skauduliai buvo surašyti rezoliucijoje, kurią suvažiavimo dalyviai įteikė aukščiausiai Lietuvos valdžiai. Nuotr. Nors nuo savivaldybės pajudėjusiu specialiai užsakyti autobusu išvažiavo vos keletas rajono žemdirbių, bet Kaune jų susirinko kiek daugiau nei du šimtai.
Po ketverių metų pertraukos, kovo 22 dieną, Kauno sporto halėje vyko visuotinis šalies žemdirbių suvažiavimas. Gausiai susirinkusių žemdirbių gretas aktyviai papildė ir Šakių rajono žemdirbiai. Didžiausi žemės ūkio skauduliai buvo surašyti rezoliucijoje, kurią suvažiavimo dalyviai įteikė aukščiausiai Lietuvos valdžiai.
Penktadienį Kauno sporto halėje gausiai susirinkusias žemdirbių gretas papildė kiek daugiau nei du šimtai Šakių rajono žemdirbių, pavienių bendrovių atstovų.
Suvažiavime žemdirbiai sulaukė didžiulio aukščiausios valdžios dėmesio. Per keturis tūkstančius žemdirbių penktadienį Kaune pasveikino šalies Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Prezidentės teigimu, bendros pastangos padėjo iškovoti teisingesnį finansavimą Lietuvos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai naujame Europos Sąjungos biudžete, nors sąlygos buvo labai sudėtingos. Tačiau tam, kad situacija pasikeistų iš esmės, pasak šalies vadovės, reikia ne tik politinių pastangų, bet reikalingas ir svarus ūkininkų indėlis. Lietuvos pozicijas gali sustiprinti tik skaidrumas, pagrįsta ir objektyvi informacija apie patiriamas sąnaudas, tvirti ir neginčijami argumentai.
Prisiminti gyvulininkai
Žemdirbių suvažiavimas buvo puiki galimybė apžvelgti padėtį šalies žemės ūkyje, aptarti vykstančias permainas ir atvirai pakalbėti apie svarbiausias problemas. Šįkart didelio dėmesio sulaukė gyvulininkystės sektorius.
Kaip pabrėžė Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas, šiandien gyvulininkystės sektoriuje nėra kuo girtis, mat beveik visi rodikliai blogi. „Tik mėsinė gyvulininkystė truputį žengia į priekį. Tačiau jei turime tik 25 tūkst. veislinių karvių, tai yra labai mažas skaičius. Kiaulių sektoriuje situacija labai bloga. Jei ne užsienio kapitalo įmonės, tai savo kiaulių šiandien kaip ir jau nebeturime. Savo poreikiams jų šiandien nepriauginame. Kasmet 4–5 proc. mažėja melžiamų karvių. Taigi, po 20 metų, balandžio mėnesį mes paskersime paskutinę lietuvišką karvę. Tokios yra tendencijos. Mes turime ieškoti vaistų, kaip šitą sektorių išgydyti“, – suvažiavime kalbėjo A. Stančikas.
Su išsakyta nuomone sutiko ir Žemės ūkio ministras prof. Vigilijus Jukna. „Per pastaruosius ketverius metus vien tik karvių skaičius sumažėjo apie 18 proc. Tai – didžiulis praradimas. Kitų gyvulių skaičius irgi sumažėjo. Šiandien kiaulienos patys pasigaminame tik apie 52 proc. viso suvartojamo kiekio. Kita dalis įvežama, nors anksčiau Lietuva garsėjo kaip kiaulienos eksporto šalis. Gyvulininkystę apėmęs sąstingis“, - kalbėjo ministras.
Manoma, jog problemų gyvulininkystės sektoriuje sprendimas pirmiausia sietinas su 2014–2020 metų Europos Sąjungos paramos programavimu. Šią savaitę bus patvirtinta darbo grupė gyvulininkystės strategijai iki 2020 metų patvirtinti.
Nacionalinės išmokos – 106 mln. litų
„Papildomoms tiesioginėms nacionalinėms išmokoms yra skirti 106 mln. litų. Jie buvo skirti gruodžio paskutinėmis dienomis, nes radome palikimą – buvo numatyti tik 75 mln. Lt“, – sakė žemės ūkio ministras V. Jukna. A. Macijausko teigimu, norint patenkinti ūkininkų poreikius, reikėtų šią sumą padidinti dar maždaug 60 mln. litų.
Paklaustas, ar įmanoma įvykdyti žemdirbių prašymą garantuoti, kad mokesčiai jiems nebus kaitaliojami bent ketverius metus, V. Jukna aptakiai pažadėjo, kad stengsis nedaryti staigių permainų, kad ūkininkams bus stengiamasi užtikrinti stabilumą.
Žemdirbiai džiaugėsi parodytu valdžios atstovų dėmesiu ir jų išsakytomis mintimis.
„Draugo“ inf.
Mindaugas iš Zapyškio:
