Žiniasklaida neretai įvairiose situacijose, ypač konfliktinėse, tampa atpirkimo ožiu – kam rašėte, jei galėjote nerašyti? Ir kodėl dar parašėte taip, o ne kitaip... Būtent taip galėčiau įvertinti savivaldybės tarybos nario Giedriaus Puloko pasisakymą paskutiniame tarybos posėdyje, tad darkart apie „Šakių šilumos tinklus“.
Kaip rašau pagrindinėje publikacijoje ir kaip rašiau keliskart anksčiau, situacija UAB „Šakių šilumos tinklai“ nėra eilinė, tačiau ne pati situacija, o G. Puloko pasisakymas prašosi papildomo paaiškinimo. Tarybos narys posėdžio metu leido suprasti, kad jeigu ne spauda, o konkrečiai gegužės 9 d. publikuotas straipsnis „Ant darbo stalo savivaldybės įmonių veikla: kur padėtis blogiausia?“ galbūt visas konfliktas nebūtų pasiekęs tokio lygio, koks yra dabar. Panašu, labiausiai užkliuvo paviešinta vadovo frazė apie darbuotojų vedžiojimą už rankos. Cituoju tarybos narį: „Ir žiniasklaidai reiktų vieną kartą įsiklausyti į savo audio tame įrašymo įrenginyje, apie ką iš tikrųjų yra kalbama. Ir toks pliūpsnis problemos gal nebūtų buvęs, jeigu žiniasklaida prieš rašydama tuos kelis žargonus ar kelis išsireiškimus vadovo būtų perklausius, ar tikrai jisai už rankos vedėsi tą darbuotoją. Tai esmė ta, kad turbūt to nebuvo padaryta ir pirma straipsnis iššovė, ir mes dabar turime tai, ką turime. Rašyti tik dėl to, kad labiau būtų skaitoma, ir dalyvauti politiniame šou prieš ateinančius rinkimus, manau, neturėtų būti toks kaip ir žurnalistikos etalonas.“
Juokas pro ašaras. Suprask, jei nebūtų rašyta ir reaguota, tai tas dramblys kambary būtų bent kažkiek mažesnis!? Rimtai? Patikinu, kad prieš rašydama straipsnį įrašą klausiau ir nekart. Darkart tą vietą atsisukau ir po penktadienio posėdžio, nors buvau tikra, kad ir taip esu teisi. Ir tikrai įmonės vadovas patikina vedžiojęs darbuotojus (naudojo daugiskaitą) už rankos, pasakojo, jog pradėjęs dirbti susidūrė su nekompetencija, stagnacija, tad žiniasklaidos kompetencija abejojantis ir ją menkinantis tarybos narys įrašą atidžiai irgi galėtų perklausyti dar kartą. Minėti žodžiai nuskamba pradžioje, tad ilgai vargti nereikės. Be to, juk ir kolegijos posėdyje dalyvavo, tad nejau išties negirdėjo? Neužkliuvo vadovo pasisakymai apie įmonėje dirbančius? Tokį kito darbo sumenkinimą vertinu kaip norą sumenkinti pačios problemos mastą. Juolab kad minėtas straipsnis apie situaciją įmonėje nebuvo pirmasis. Dar vasarį buvo publikuotas straipsnis apie savivaldybės valdomų įmonių veiklą ir jau tada įmonės direktorius informavo apie po kelis iškart išeinančius darbuotojus ir stebėjosi nežinantis, ar tai tendencija, ar kas, nes „visi išeina savo noru“. Po šio teksto sulaukiau signalų iš darbuotojų (beje, tik „ne spaudai“), kodėl gi nesigiliname į problemą, dėl ko darbuotojai išties išeina, o pateikiame tik sausą informaciją, tačiau to posėdžio metu pats faktas pateiktas kaip savaime suprantamas, esą netgi bus taupoma buhalterines paslaugas perkant iš šalies, be to, vadovas šiuo klausimu nelinko į detales, tad faktas ir liko faktu, nors išties kėlė nuostabą, kaip ramiai reaguojama į tokią situaciją. Nebuvo ir reakcijų iš tarybos narių, bet gal neskaitė, neužfiksavo. Dar kovą kitu klausimu kalbėdama su meru grįžau prie situacijos „Šakių šilumos tinkluose“, tačiau rajono vadovas ir vėl patikino vadovu pasitikintis, esą būtent jo kompetencija tvarkytis įmonėje ir pan. Tada tekstas net neišvydo dienos šviesos, nes būtent nemačiau pagrindo pūsti burbulo. Tačiau kai gimsta kad ir anoniminiai skundai, sulaukiama skambučių ir žinučių iš bijančių būti paviešintais žmonių, nereaguoti ir apsimesti, kad dramblio kambary nėra, mažų mažiausia būtų neprofesionalu. Tad tekstas apie darbuotojų skundą ir situaciją įmonėje išleistas ir birželio 6 d. Tai irgi nebuvo daroma paskubomis, nes vadovas turėjo nedarbingumą, tad laukiau, kol grįš į darbą, kad apie susiklosčiusią situaciją gaučiau komentarą (teko įdėti pastangų, pateikti klausimus raštu, bet pavyko). Tad kur čia tas problemos pliūpsnis ar kažkoks netikėtas šūvis?
Jeigu daugeliui tarybos narių ar merui tinka vadovo požiūris, jo darbo principai, bendravimo kultūra, atsiskleidusi ir paskutinio posėdžio metu, tebūnie, tačiau jaučiu pareigą apie tai rašyti, nes visuomenė ne tik kad turi teisę žinoti, bet privalo. O jei dar visos pusės skaito, reaguoja, vadinasi, tikrai esam teisingam kely. Beje, bandant sumenkinti mūsų darbą, dramblys kambaryje, deja, netaps mažesnis.
Gintarė Martinaitienė
Laikraštis „Draugas“ Nr. 47 (9645)
2025 m. birželio 27 d.
Eduardas iš Griškabūdžio:
