Anuo metu Jėzus vėl pasirodė mokiniams prie Tiberiados ežero. Pasirodė taip.
Buvo drauge Simonas Petras, Tomas, vadinamas Dvyniu, Natanaelis iš Galilėjos Kanos, Zebediejaus sūnūs ir dar du kiti mokiniai. Simonas Petras jiems sako: „Einu žvejoti.“ Jie pasisiūlė: „Ir mes einame su tavimi.“ Jie nuėjo ir sulipo į valtį, tačiau tą naktį nieko nesugavo.
Rytui auštant, ant kranto pasirodė bestovįs Jėzus. Mokiniai nepažino, kad ten Jėzaus esama. O Jėzus jiems tarė: „Vaikeliai, ar neturite ko valgyti?“
Tie atsakė: „Ne.“
Tuomet jis pasakė: „Užmeskite tinklą į dešinę nuo valties, ir pagausite.“ Taigi jie užmetė ir jau nebeįstengė jo patraukti dėl žuvų gausybės.
Tuomet tasai mokinys, kurį Jėzus mylėjo, sako Petrui: „Juk tai Viešpats!“ Išgirdęs, jog tai esąs Viešpats, Simonas Petras persijuosė palaidinę, – mat buvo neapsirengęs, – ir šoko į ežerą. Kiti mokiniai atsiyrė valtimi, nes buvo netoli nuo kranto – maždaug už dviejų šimtų mastų – ir atitempė tinklą su žuvimis.
Išlipę į krantą, jie pamatė žėrinčias žarijas, ant jų padėtą žuvį, ir duonos. Jėzus tarė: „Atneškite ką tik pagautų žuvų.“ Petras įlipo į valtį ir išvilko į krantą tinklą, pilną didelių žuvų, iš viso šimtą penkiasdešimt tris. Nors jų buvo tokia gausybė, tačiau tinklas nesuplyšo. Jėzus jiems tarė: „Eikite šen pusryčių!“ Ir nė vienas iš mokinių neišdrįso paklausti: „Kas tu esi?“, nes jie aiškiai matė, jog tai Viešpats. Taigi Jėzus priėjo, paėmė duonos ir padalijo jiems, taip pat ir žuvies.
Tai jau trečią kartą pasirodė mokiniams Jėzus, prisikėlęs iš numirusių. (Jn 21, 1–14)
Ramūnas Mizgiris arba tiesiog brolis Ramūnas viliasi visų žmonių išganymu (žr. Mt 18, 11–14), todėl yra pranciškonas (bernardinas), kunigas ir Biblijos draugijos narys. Asmeninio archyvo nuotr.
Paprastai žuvys tinklu užgriebiamos naktį, kai yra tamsu, bet ne rytą, kai vanduo jau persišviečia. Mokiniai, nors ir neatpažinę dar Jėzaus, patiki jo žodžiu: „Taigi jie užmetė ir jau nebeįstengė jo [tinklo] patraukti dėl žuvų gausybės“ (Jn 21, 6).
Žuvys suskaičiuojamos. Jų yra tiksliai 153. Kiekvienas evangelijų skaitytojas turi teisę kai kuriuos stebuklus aiškinti kaip simbolinius veiksmus.
Pavyzdžiui, anot šv. Jeronimo († 420), graikų zoologai žinojo 153 žuvų rūšis. Vadinasi, Jėzaus palaiminta Bažnyčios veikla gali vienyti visas tautas apie save, nepatirdama dėl to skilimo (Jn 21, 11).
Beje, sakoma, jog būtent apaštalas Petras „išvilko tinklą į krantą“ (Jn 21, 11); galbūt tai yra viena iš sąlygų, kad tinklas nesuplyštų – Bažnyčia išliktų vieninga?
Arba, kaip sako šv. Augustinas († 430), galima padėti tašką, po juo – du taškus ir taip toliau linija po linijos; padėjus 153 taškus, gaunamas lygiašonis trikampis, taigi Trivienio Dievo simbolis.
Tačiau kartu visada privalu neišleisti iš akių, kad simbolinis kurio nors vyksmo pobūdis ir jo istorinis faktiškumas nėra priešingybės. Iš esmės istorinis aktas kartais įgyja prasmę tik simbolinio supratimo plotmėje, bet dėl to netampa mažiau istoriškas.
Kukliu istoriniu lygmeniu tik pasakoma, jog tuo metu buvo privalu mokėti mokestį nuo pagautų žuvų. Žvejyba vertęsi broliai Simonas ir Andriejus, lygiai kaip broliai Jokūbas ir Jonas, tiesiog suskaičiavo žuvis, kaip buvo pratę.
Parengė br. Ramūnas Mizgiris, OFM
Eduardas iš Griškabūdžio:
