Lekėčiuose ištiesė kelią. Lekėčių miestelio dvarininkas prof. A. Veryga leido per savo lauką naujai pravesti kelią apie 800 mtr. ilgio dėlei ištiesinimo senojo kelio. Ūkininkai bendromis jėgomis jau sutvarkė minimą kelią. („Suvalkietis“, 1931 11 29, p.5)
Liūdnas faktas, kuris zanavykus turėtų daugiau pamokyti, negu teismai ir knygos. Staiga ir netikėtai mirė Kuodžių k. gyventoja p. Janavičienė. Velionė norėjusi surengti savo mirusiai dukrelei 10 metų atminimą. Esant kriziui, negi pripirksi valstybinės, kad būt galima karčias ašaros nuplaut ir maisto kąsnelis paslidint. Sugalvota ekonomiškesnis būdas. Velionė davė vienam geram meisteriui p. S., kuris gyvena Pariebių kaime, kviečių, kad šis privirtų kvietinės. Kada jau raugas buvo įrūgęs ir buvo nutarta virimo diena, velionė ėjo pasižiūrėti, kaip darbas vyksta, nusinešė duonos ir mėsos, kad būtų kuo užkąsti. Matyt, buvo gerai užkandžiauta ir dar geriau išgerta, kad velionė pasijuto blogai. Paguldyta su visais drabužiais ir ant rytojaus jau rasta negyva. Šiltai apklostyta, šiltai apsirengusi nukeliavo į aną pasaulį pas savo dukrelę. Aplinkiniai gyventojais yra labai susirūpinę tokia „įstaiga“. Nes ta įstaiga yra mėgiama lankyti mergelių ir bernelių, kuriems pasidaro per ilgi vakarai pas savo šeimininką. Jie neša paskutinį savo sutaupytą centą ir atiduoda už keletą gurkšnių biauriai dvokiančio samagono. Pritrūkus savų pinigų nutveria ūkininko žąsį ar antį. Policija turėtų pasistengti sulikviduoti šią įstaigą. („Suvalkietis“, 1931 11 15, p.4)
Apskrities savivaldybės pastangomis jau baigiamas tiesti siaurasis geležinkeliukas Šakiai-Gelgaudiškis. Jis turės apie 15 klm. ilgio. Šituo geležinkeliuku manoma iš Panemunės kasmet atvežti apie 10,000 kūb. metrų žvyro, kuris reikalingas blogiems Šakių aps. keliams taisyti. („Suvalkietis“, 1931 11 08, p.5)
Kontrolinis šaudymas. Gelgaudiškyje iš visos Šakių aps. susirinko virš 50 geriausių šaulių kontroliniam šaudymui. Dalyvavo I rinkt. vadas leit. Alksninis ir šaulių s-gos karinio paruošimo instruktorius maj. Karaša. Nors šį kartą šaudymo sąlygos buvo pačios tos, kurias pratimų metu visi jau buvo išpildę, bet dėl pažadėtų prizų kiekvienas nervinosi ir šaudyti nesisekė. Gal čia buvo tokia nelaiminga diena. Sąlygas išpildė tik 4 šauliai. Geriausiai šaudę gavo prizus: I – Paluobių būrio vadas p. Gustainis, II - Šakių būrio šaulys p. Žvirblis, III – Lukšių būrio šaulys p. Motiejaitis, IV – Sudargo būrio vadas p. Pranauskas ir V – Ilguvos būrio šaulys p. Laugalaitis. Prizus įteikė maj. Karaša. („Suvalkietis“, 1931 11 01, p.5)
Anuo metu vienas Rašto aiškintojas priėjo prie Jėzaus ir paklausė jį, koks yra visų pirmasis įsakymas. Jėzus jam atsakė: „Pirmasis yra šis: Klausyk, Izraeli, – Viešpats, mūsų Dievas, yra vienintelis Viešpats; tad mylėk Viešpatį savo Dievą visa širdimi, visa siela, visu protu ir visomis jėgomis. Antrasis: Mylėk savo artimą kaip save patį. Nėra įsakymo, didesnio už šiuodu.“
Slavikuose merginos tragedija. Be žinios dingo Juškaimių km. gyventoja Kasperavičiūtė Matilda, 27 m. amž. Apie dingimą buvo pranešta policijai. Po nekurio laiko sužinota, kad žemiau Viešvilės iš Nemuno išgriebtas moters lavonas. Nuvykęs vieton dingusios brolis pripažino, kad tai yra jo sesuo. Spėjama, kad savižudybė padaryta dėl nėštumo. („Suvalkietis“, 1932 10 23, p.4)
Šakiuose neperseniai bankrutavo M. Papiškerio ir Co firma. Ji vertėsi stambia arklių prekyba. Arklius eksportuodavo į Latviją. Sako, kad šis bankrotas, kaip ir daugelis šiais laikais, turi juodą šešėlį. Firma anksčiau turėjo pasitikėjimą visuomenės tarpe ir naudojosi vietos bankų bei privačių asmenų dideliais kreditais. Kalbama, kad jų bankrotas siekia kelis šimtus tūkstančių litų. Be to, iš ūkininkų yra paėmę daug arklių, už kuriuos pinigus dar nesumokėję. Bankrutavusio p. Papiškerio brolis dirba vietos notaro kontoroj. Sako, kad dėl šios priežasties bankrutavusios firmos kreditoriai kai kada vekselius turėdavo protestuoti kitų miestų notarų kontorose, nes Šakiuose dėl tos giminystės peranksti paslaptį sužinodavo vekselių davėjai ir žirantai ir griebdavosi visokių kombinacijų. („Suvalkietis“, 1931 10 18, p.5)
Lekėčiuose su šiūpėle nukasė kalną. Jau buvo rašyta, kad kun. P. Jančausko iniciatyva bus pastatyta parapijos salė. Tai salei vieta buvo numatyta ant kalno – reikėjo tą kalną nulyginti, tai kunigėlis bažnyčioje, pamokslo metu, ragino jaunimą ateiti talkon ir nukasti minimą kalną. Susirinko keletas jaunų pavasarininkų ir kaimo bernų. Atėjo ir kunigėlis su kastuvu. Visi sylinosi per dieną, bet niekas neišėjo – kalną nenukasė. Bernai juokiasi, kad diena buvo flirto, o ne darbo ir gerai paromansavo su ugningomis pavasarininkėmis... Rytojaus dieną reikėjo samdyti tam reikalui arklius ir šiūpėlę. Su šiūpėle kalną nukasė J. Maišanauskas ir Ig. Ruzgė už 50 litų. („Suvalkietis“, 1931 10 11, p.5)
Lekėčiuose „Karališkas“ šuo. Lekėčių kaime vieno žalių girių pono nuolat palaidas didžiulis šuo. Piliečiams kreipiantis reikalais į tą įstaigą jis apdrasko skrandą, perplėšia kelnes arba išgąsdina einančius į mokyklą vaikus. Keista, kad šis labai piktas šuo nepripažįsta kaip kiti kaimo šunes nei grandinės, nei antsnukio... („Suvalkietis“, 1931 10 04, p.5)
Eduardas iš Griškabūdžio:
