Savaitgalį susivėjo aukštaičiai

aukstaiciaiAgnė NAUMAVIČIŪTĖ
 
Praėjusį sekmadienį  Kudirkos Naumiesčio kultūros centre rinkosi rajono aukštaičiai į renginį „Aukštaičių suvejimas“, skirtą Etnografinių regionų metams.
 
Nuotr. Rajono savivaldybės tarybos narė Rima Rauktienė šventėje pasipuošė vienu iš svarbiausių aukštaičių tautinio kostiumo akcentų – nuometu.
 
Nuo dainų iki viktorinų...
 
Į renginį susirinkę kraštiečiai paliko žymę apie save ir žemėlapyje: žymėjo, iš kurios Aukštaitijos vietos jie kilę. Pasirodo, jog suvėjime dalyvavo kupiškėnai, joniškiečai, zarasiečiai, kilusieji iš pa Utenas, iš Ukmergės, Molėtų... ir daugelio kitų Rytų Aukštaitijos vietų.

Kokia gi šventė be didelio būrio svečių?  Susirinkusiesiems koncertavo, istorijas pasakojo bei išmintimi dalijosi Anykščių kultūros centro folklorinis ansamblis „Valaukis“.
 
 
Moterys atvažiavo ne tuščiomis – padovanojo Anykščių vyno, grybų, kelias knygas.

Kaip sakė kultūros centro direktorė Laima Mockevičienė, šio susitikimo tikslas – ne tik smagiai praleisti laiką, bet taip pat prisiminti kai kuriuos dalykus, būdingus Aukštaitijai, jos kultūrai. Todėl viso renginio metu vyko viktorina, susirinkę aukštaičiai bei jiems prijaučiantys spėliojo, į kokius regionus skirstoma Rytų Aukštaitija, kokie valgiai būdingi Aukštaitijos kraštui, kokios upės yra šiame krašte, kas yra Aukštaitijos sostinė ir t. t. Beje, visus itin pralinksmino „Valaukio“ narės Marytės Mikėnienės pasakojimai aukštaičių tarme apie tai, kaip ridikiulį pirko ir kaip vestuvėms ruošėsi.

Suvėjime įdomu buvo pasiklausyti  istorijų, kaip nutiko, jog teko apsigyventi Zanavykijoje. Vitalija, kilusi iš Utenos rajono, pasakojo, jog Šakių rajone gyvena jau 45-erius metus. Moteris minėjo, kad jos vyrą pakvietė dirbti į Kudirkos Naumiesčio technikumą, tad, savaime suprantama, ir Vitalija nieko daug nesvarstydama drauge atsikraustė į mūsų kraštą. Moteris juokavo: kiek ją laikys šiame krašte, tiek čia ir gyvens.
 
Kuo gi išsiskyrė tautinis kostiumas?

Sekmadienio popietę vykusioje šventėje kalbėta ir apie aukštaičių tautinį kostiumą. „Valaukio“ vadovė Regina Stumbrienė pasakojo, kad aukštaičių moterų kostiumai yra vieni iš archajiškiausių Lietuvoje. Marškiniai, baltos lininės prijuostės, kurios buvo ryšimos virš languotų vilnonių sijonų, ir nuometai, audžiami iš plonos drobės. Drabužius puošia geometriniai raudonų siūlų ornamentai, kitaip tariant, paprasta raudona juostelė drabužio pakraštyje. Galvos apdangalų taip pat būta įvairių. Pavyzdžiui, žėrinčios, prabangios medžiagos kepuraites sau nešioti galėjo leisti turtingos ūkininkės. Medžiaga kepuraitėms būdavo pargabenama iš užsienio. Nešiojama būdavo ir balta, paprasta skarelė, tačiau buvo įvairių jos užrišimo būdų, kurie suteikdavo išskirtinumo. Skara būdavo rišama ir ant kepurėlės viršaus.

Kaip teigė R. Stumbrienė, vienas iš svarbiausių dalykų aukštaičių moterų tautiniame kostiume, išlikęs nuo viduramžių, – nuometas, kurį ryšėdavo ištekėjusios moterys. Rajono savivaldybės tarybos narė Rima Rauktienė turėjo galimybę suvėjime jį užsidėti. Trijų metrų ilgio nuometo audeklas gana sudėtingu būdu apsupamas apie moters galvą, kaklą ir pečius, palikdamas atidengtą tik moters veidą.

Aukštaičių virtuvė

Sakoma, jog „aukštaitis be blynų – kaip dzūkas be grybų“, tad, savaime aišku, visi susirinkę į aukštaičiams skirtą renginį buvo vaišinami blynais. Taip pat buvo aptarti ir kiti šiam regionui būdingi valgiai. Labai svarbi ir ruginė duona, vienas iš seniausių ir pagrindinių maisto produktų Aukštaitijoje.  Ji valgoma kasdien pusryčiams, pietums ir vakarienei. Tiesa, bulvės Aukštaitijoje yra laikomos antrąja duona ir valgomos ištisus metus.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Kaip vertinate seimūno G. Surplio idėją liepos pirmąjį šeštadienį paskelbti Giminių diena?

klausimelis 06 11Irena iš Lukšių:

Manau, kad tolstančius giminaičius vargu ar kas begali suartinti, bet gal į naudą būtų. Galbūt pirmais metais ir neprigytų, bet ilgainiui taptų sava, žmonės kaip per kokias Jonines susieitų. Dabar tikrai daromės kaip robotukai – bėgi, bėgi... Pas mus aplinkoje silpnėja giminių ryšiai, net nežinau, kas dėl to kaltas, gal kompiuteriai, naujos technologijos. Žmonės pavargę, kažkas tikrai ne taip darosi. 

klausimelis 06 11 2

Antanas iš Šakių:

Teigiamai, šventės visada smagu. Nežinau, kaip ji galėtų būti švenčiama, manau, nuo giminių skaičiaus priklauso – turiu draugų, kur daug giminių, jie užsisako sodybas, šventė ne vienos dienos išeina. Aš nelabai daug giminių turiu, mažame rate išsitenkam, o ir šiaip, senas jau, nelabai kam įdomus... Manau, tokios progos gali svarbiomis tapti. Anksčiau kitaip būdavo, o dabar žmonės tolsta, kraustosi į užsienį jaunimas. Liūdna labai dėl to.


BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.