Nuo rugsėjo vidurio iki spalio vidurio vyksta pilkųjų gervių migracija. Rugsėjo 19 d. Panemunių regioninis parkas pakvietė apsilankyti paskutinėje pilkųjų gervių stotelėje – Novaraisčio valstybiniame ornitologiniame draustinyje prie Lekėčių. Pilkosios gervės įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą ir Europos Sąjungos paukščių apsaugos direktyvos sąrašus.

Apie šeštą valandą vakaro prie Novaraisčio valstybinio ornitologinio draustinio apžvalgos bokštelio besirenkančius žmones pasitikęs Panemunių regioninio parko ekologas Raimundas Giedraitis priminė, kad gervės pasirodys už geros valandos. Dieną Lekėčių ir tolimesnių apylinkių laukuose gervės ieško maisto, o vakarais, saulei leidžiantis, skrenda nakvoti į Novaraisčio pelkes.

„Nemaišykit gervės su ją panašiu paukščiu – pilkuoju garniu, pastarasis turi pakaušyje juodą kuodą. Garnys skrisdamas kaklą suriečia ir galvą pritraukia prie pečių, skrisdama pilkoji gervė savo ilgą kaklą laiko tiesiai ir atrodo labai grakščiai“, – apie šios rūšies paukščius pasakoja R. Giedraitis. Pasak jo, pilkoji gervė paplitusi didžiojoje Eurazijos dalyje ir šiaurinėje Afrikoje. Yra kelios paukščių žiemavietės: pati didžiausia – Indokinijos pusiasalyje, antra – Bengalijoje, trečia – Izraelyje. Pati mažiausia paukščių žiemavietė yra Ispanijoje.

Anot R. Giedraičio, Lietuvoje peri ir gyvena tik viena gervių šeimos rūšis – pilkoji gervė (Grus grus). Gervių populiacija Lietuvoje gausėja ir šiuo metu peri apie du tūkstančius gervių porų. Perėti jos pradeda antrais gyvenimo metais, iš žabų susinešusios lizdą jame padeda iki penkių kiaušinių, tačiau išperi daugiausia tris jauniklius. Gervės nėra agresyvūs paukščiai ir su kitais paukščiais sugyvena gana taikiai. Aišku, perėjimo metu gervių pora užima tam tikrą teritoriją ir ją gina, jų vengia net lapės. Laisvėje gervės gyvena iki 30, nelaisvėje net iki 50 metų.

Kaip pasakojo gervių palydėti atėjęs vienas miškininkas, Novaraistyje yra pastebėtas ir jūrinio erelio, kuris yra panašaus dydžio kaip gulbė, lizdas.

Panemunių regioninio parko ekologas Raimundas Giedraitis apie pilkąsias gerves žino viską, nes jas stebi daugiau nei 40 metų ir sako, kad šie paukščiai migruoja tais pačiais keliais. D. Pavalkio nuotr.

Novaraistis tapo tūkstančio gervių paskutine atokvėpio stotele prieš didžiąją kelionę į šiltuosius kraštus. Pasak ornitologų, čia šiuo metu atskrenda ne lietuviškos, o iš šiaurinių rajonų – Rytų Suomijos, Rusijos, Estijos, Latvijos – skrendančios gervės. Lietuviškos pilkosios gervės į Ispaniją, Portugaliją, Prancūzijos pietus, Izraelį žiemoti išskrenda dar iki rugsėjo 1-osios.

„Gervės maitinasi graužikais, varliagyviais, vabzdžiais. Tačiau rudenį, migracijos metu, jos lesa ir grūdus, pamėgo kukurūzus, pripratino žmonės“, – sako R. Giedraitis ir priduria, kad, siekdami išvengti gervių daromų nuostolių, Izraelio ūkininkai įrengia paukščių lesinimo vietas, kad pilkosios nenuniokotų arachisų laukų.

Anot R. Giedraičio, ir pas mus vyrauja nuostata, kad gervės daro žalą žemdirbių laukuose, ekologas tvirtino, kad beicuotų sėklų jos nelesa, jo manymu, Lietuvoje tik norima kelti triukšmą, kad gervės daro žalą, ir gauti išmokas.

Belaukiant gervių, iš durpyne esančio vandens telkinio pakyla dvi gulbės, po kiek laiko iš nendrių pasirodo dar trijulė, tai baltakaktės žąsys – migruojantys paukščiai, į Novaraistį atskrendantys tik pavasarį ir rudenį. R.Giedraitis parodo ir beskraidančią pievinės lingės patelę, sako, kad patelių išskirtinai yra balta nugara. Novaraisčio draustinis plyti daugiau kaip 800 ha plote, durpyne sutinkama apie 50 rūšių sparnuočių, iš jų 17 rūšių įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą.

Apie pusę septynių vakaro pagaliau pasirodė pirmieji gervių žvalgai, kurie aplėkė pelkę ir girgsėdami dingo. Tik už gero pusvalandžio, apie septintą valandą, pasigirdo gervių klyksmas, horizonte pasirodė ir atskiri jų būriai. Juodi paukščių siluetai tūpė atokiau nuo apžvalgos bokštelio, prie beržynėlio, apaugusio nendrėmis.

Paukščių į kelionę palydėti susiruošę žmonės sulipę į apžvalgos bokštelį iki sutemų žvalgėsi į tolumas, gėrėjosi gervių pulkais, klausėsi jų atsisveikinimo giesmės. Panemunių regioninio parko darbuotojai tą rugsėjo 19d. vakarą jų suskaičiavo daugiau nei septynis tūkstančius.

Šiais metais Panemunių regioninis parkas kartu su Valstybinių miškų urėdijos Šakių regioninio padalinio miškininkais iškirto draustinyje nereikalingus krūmus, išpjovė nendres, kad paukščiai turėtų kur nusileisti. Pilkosios gervės Novaraistyje svečiuosis maždaug iki spalio vidurio.