Asociacija „Zanavykų sąšauka“ ėmėsi gražios iniciatyvos – sukviesti ir suburti į bendruomenę nuo karo bėgančius ir mūsų rajone prieglobstį radusius ukrainiečius. Praėjusį sekmadienį Girėnų bendruomenės centro kiemelyje tėvynainiai susipažino, buvo pavaišinti ukrainietiškais barščiais, pasinėrė į meno paslaptis – dekoravo velykinius kiaušinius. Visi kalbinti ukrainiečiai tvirtino, kad yra dėkingi mūsų krašto žmonėms, bet nori namo.

„Norime, kad susipažintumėte, susiburtumėte į bendruomenę, kad galėtumėte tarpusavyje bendrauti, daugiau pabūti kartu, pabendrauti gimtąja kalba. Kad ateityje galėtumėte padėti vieni kitiems čia esantiems ir dar belaukiantiems pagalbos kraštiečiams Ukrainoje. „Zanavykų sąšaukos“ gretose yra ir verslininkų, kultūros, sporto žmonių, kurie gali jums padėti įvairiais klausimais“, – susitikimo pradžioje kalbėjo asociacijos pirmininkas Raimondas Januševičius.

Jam antrino ir asociacijos narė Rima Rauktienė sakydama, jog svarbiausia, kad ukrainiečiai, šiuo metu esantys Zanavykijoje, yra kartu ir gali pabendrauti.

„Mes norime, kad jūs čia jaustumėtės gerai. Ypač vaikai, kad galėtų ir pas mus pajusti vaikystę“, – kalbėjo R. Rauktienė.

Ukrainietė Aliona Varnauskas vyro Dariaus tėviškėje Šakiuose gyvena jau dveji metai, tačiau prasidėjus karui buvo Kyjive, kur studijuoja mediciną. Ji sutiko pabūti šios bendruomenės koordinatore ir padėti į Šakių kraštą atvykusiems tėvynainiams ieškantis darbo, vaikų ugdymosi, medicinos klausimais. Moteris pasakojo, kad į Lietuvą karui prasidėjus atvyko su mama Galina. Ši pasakojo, kad vasario 24 dienos rytą buvo už miesto ir, kaip visi gyventojai, miegojo.

„Kai lėktuvai praskrido taip žemai, kad vos nekliudė stogų, vis tiek nepatikėjom, kad prasidėjo karas. Kitą dieną žentas Darius pasakė, kad geriausia bus vykti į Lietuvą, susiruošti turėjom laiko pusę valandos. Pasiėmėm būtiniausius daiktus, taip pat katiną ir šunį ir išvažiavom. Labai norisi namo...“ – emocijų neslėpė Galina.

Aliona taip pat su ašarom dėkojo visiems lietuviams, važiuojantiems į pasienį paimti ukrainiečių vaikų, priėmusiems į savo namus.

Prie lietuvių ir ukrainiečių šeimų bendrystės organizavimo prisidėjo ir kiti asociacijos „Zanavykų sąšaukos“ nariai, girėniškė Aušra Mockevičiūtė, Irina Mockaitienė ir, aišku, ukrainiečiams savo namuose laikiną prieglobstį suteikę mūsų rajono žmonės. Vieni jų – Jurgita ir Mindaugas Martinaičiai. M. Martinaitis pasakojo, kad jų namuose apsigyvenęs berniukas, pamatęs skrendantį lėktuvą, sušuko: „Mama, ar raketa ne mūsų namus bombarduoja?!“

Pas juos prieglobstį radę dvylikametė Taisija su penkiamečiu broliu Valera ir mama atvyko iš Dniepro. Mergaitė pasakojo, kad namuose liko tėtis, senelės ir senelis, su kuriais nuolatos palaiko ryšį. Mergaitė lanko „Varpo“ mokyklą, pasakojo, kad kol kas draugų nesusirado, nes bendrauja su vertėju, atskleidė, kad norėtų būti policininke. Natalija ir penkiolikmetė jos dukra Kyra iš Charkovo srities į Šakius atvyko prieš savaitę, iš pradžių glaudėsi Klaipėdoje, o susižinojusios, kad Šakiuose veikia Cirko mokykla, nutarė čia ieškoti laikinų namų.

„Gyvenome mažame miestelyje, šiuo metu ten ramu, tiesa, girdėdavome bombardavimus. Dešimt dienų prabuvome dar namuose. Nutarėme išvykti, namuose liko tėtis, sesuo su sūnumi. Šakiuose ramu, bet norisi namo...“ – kalbėjo Natalija.

Paragavę ukrainietiškų barsčių, kuriuos išvirė Girėnų bendruomenės centro moterys, popietės dalyviai, ypač vaikai, su džiaugsmu ir nuostaba pasinėrė į kūrybines dirbtuves. Ant į kaušinius panašių formų piešė, jas dekoravo, reiškė savo mintis. Be abejo, daugelio darbuose nušvito mėlyna, geltona spalvos, užrašytas žodis „Ačiū“ .

Jau mūsų kalbinta Valerija, kuri į Lietuvą atvyko su mama Olga, sese Liza, sakė, kad prie jų prisijungė dar dvi giminaitės. Mergina pasakojo, kad per Pascha (stačiatikių Velykas) jie kepa Velykų duoną, jos pašventinti su seneliu eina į bažnyčią.

Su teptuku kruopščiai tapydama smulkias detales, Margarita, kuri atvyko iš bombarduojamo Charkivo, pasakojo, kad kai prasidėjo karas, iš namų išvyko tik po savaitės, ji neseniai pabaigė landšafto dizaino studijas, tačiau pagal specialybę dirbti neteko. Atvyko į Lietuvą su sužadėtinio, kuris yra kariškis, mama, apsistojo Valenčiūnuose.

„Bet mes neplanuojame čia pasilikti, norime, kaip ir visi, grįžti atgal“, – sakė mergina.

„Zanavykų sąšaukos“ nariai viliasi, kad velykiniai darbai, gimę gražioje kraštiečių ir lietuvių globėjų bendrystėje, papuoš vieną iš Šakių miesto erdvių.