Kovo 25-oji – Kiduliams istorinė diena. Minint Sūduvos metus, Kiduliai pirmieji pasipuošė heraldiniu Sūduvos ženklu, kuris pasitiks atvykstančius į mūsų kraštą bei informuos, kad, kirtę upių tėvą Nemuną, atsidūrė Sūduvoje.

Praėjusio penktadienio popietę kiduliečiai, rajono savivaldybės vadovai ir specialistai Kidulių žiedinėje sankryžoje trumpai stabtelėjo labai reikšmingam įvykiui – čia iškilo Sūduvos herbas. Idėja pastatyti ženklą, žymintį, jog nuo Kidulių įvažiuoji į Sūduvos teritoriją, dar prieš trejetą metų kilo Kaimelio seniūnaičiui Leonidui Mazurui. Pasiūlyta idėja kūnu virto tik šiemet. Tad kovo 25d. Sūduvos ženklas, apsuptas jaunųjų Kidulių krašto šaulių, buvo atidengtas simbolinę juostelę perkirpus Kidulių seniūnei Renatai Švelnytei ir rajono merui Edgarui Pilypaičiui.

Beje, Suvalkija (Sūduva) tapo pirmuoju Lietuvos etnografiniu regionu, kurio heraldinę simboliką patvirtino Lietuvos Respublikos Prezidentas (heraldinių ženklų autorius dailininkas Rolandas Rimkūnas).

Taigi nuo šiol jau iš tolo Kidulių žiedinėje sankryžoje visus pasitiks Sūduvos herbas – sidabriniame skyde išdidžiai stovintis tauras, kuris kažkada gyveno Sūduvos giriose. Skydą iš abiejų pusių juosia sidabrinėmis gilėmis pasipuošusios ąžuolo šakelės, simbolizuojančios Jono Basanavičiaus ąžuolyną. Apačioje šakeles jungia sidabrinis kaspinas, kuriame raudonomis raidėmis įrašyti Vinco Kudirkos „Tautiškos giesmės“ žodžiai „Vienybė težydi“.

Atidengus Sūduvos herbą, dalyvių eisena pasuko į Kidulių dvarą. Čia susirinkusiems seniūnaitis L. Mazuras pasakojo, kad dar 2019 m. balandžio mėnesį užsuko pas rajono merą ir pasiūlė nors kažkokiu ženklu paženklinti vietą, kad atvažiuojantys iš kitos pusės Nemuno žinotų, jog įvažiavo į kitą Lietuvos etnografinį regioną.

„Pirmiausiai noriu pasidžiaugti, kad atsirado šitas ženklas. Pagalvojau, o kodėl gi ne! Visi mus žino kaip Suvalkiją. Bet esam liocai, zanavykai ir būtent gyvenam po Sūduvos vardu. Taip pat noriu padėkoti merui už pritarimą mano pasiūlytai idėjai“, – kalbėjo L. Mazuras.

E. Pilypaitis sveikindamas kiduliečius linkėjo, kad ir Sūduvos metus išnaudotų kūrybiškai, patraukliai pristatytų Kidulių kraštą ne tik iš Lietuvos atvažiuojantiems turistams. Meras padėkojo seniūnaičiui L. Mazurui už tai, kad šis Sūduvos ženklas atsirado būtent Kiduliuose.

„Kai pradėjom derinti su Kelių direkcija, vienu momentu atrodė, kad mūsų norams pastatyti ženklą jau nebus lemta išsipildyti. Kelių direkcija argumentavo, kad tai bus nesaugu, kad prie tokių atsiradusių meninių instaliacijų žmonės nori sustoti, įsiamžinti, kad blaškys vairuotojų dėmesį. Ilgai derinus, pavyko išsiderėti tai, kokį šiandien atidengėme ženklą“, – pasakojo meras ir tradiciškai seniūnijai, mokyklai ir kultūrininkams įteikė Sūduvos vėliavas.

Kone keturių metrų aukščio Sūduvos herbą iš plieno ir aliuminio kompozito pagamino naumiestietis Andrius Vencius, jam į pagalbą atėjo asociacija „Išmanus jaunimas“ (pirmininkas – savivaldybės administracijos Ūkio, architektūros ir investicijų skyriaus vedėjo pavaduotojas Aurimas Staugaitis). Asociacija per Šakių krašto vietos veiklos grupę yra įsigijusi modernias CNC frezavimo stakles, kuriomis ir buvo pagamintas herbas.

„Paprašė Andrius Vencius padėti. Padėjom, džiaugiuosi, kad gražiai gavosi ir ženklas stovi Kiduliuose. Smagu, kad čia Lietuva. Čia Sūduva. Čia Europos Sąjunga“, – kalbėjo A. Staugaitis.

Miestelio seniūnė R. Švelnytė taip pat pasidžiaugė, kad seniūnaičio idėja virto kūnu.

„Smagu, kad Sūduvos ženklas bus kelrodė turistui, jog šis kirto kitą regioną – iš Žemaitijos atvyko į Sūduvą. Aišku, mūsų miestelis turės labiau pasistengti, kad turistas apie Sūduvą išsivežtų tik gerą nuomonę. Todėl labiau puošimės, labiau būsim svetingi turistams ir lauksim jų“, – kalbėjo seniūnė.

Be to, ji padėkojo savivaldybei už skirtas lėšas Sūduvos ženklo gamybai (8,5 tūkst. eurų), taip pat ženklą padėjusiems pastatyti  ūkininkui Jurgiui Miliūnui, L. Mazurui bei seniūnijos darbuotojams.

Istorinę dieną Kiduliuose lydėjo Kidulių laisvalaikio salės gyvo garso grupės „Draugai“ koncertas.

Verta priminti, kad Lietuvos Respublikos Seimas Suvalkijos (Sūduvos) regioninės etninės kultūros globos tarybos teikimu, siekdamas pabrėžti, pagerbti ir įprasminti Sūduvos krašto reikšmę Lietuvos valstybės formavimuisi XIII–XIV a., lietuvių kalbos, kultūros bei tapatybės formavimosi ir stiprinimo procesui, knygnešystei, Lietuvos tautiniam atgimimui ir valstybingumo atkūrimui 1918 metais, 2022 metus paskelbė Sūduvos metais.