Dvaro šeimininkai nori atkurti dalį bibliotekos – ieško senų knygų

D. Pavalkio nuotr.

Pernai vasarą, kai vyko patyriminės ekskursijos nerestauruotame Kaimelio dvare, buvo pastebėta, kad prie ūkinio pastato pamatų atsirado aukšta smėlio krūva. Dvaro valdytojai Petras Gaidamavičius ir Karolis Banys pasakoja, kad laukiniai gyvūnai, tikėtina barsukai, šlaite ėmė kasti tunelius ir paaiškėjo, kad toje smėlio krūvoje yra daug popieriaus likučių, suirusių knygų dalių.

Per žiemą viskas buvo kruopščiai surinkta, tiriama kiekviena skiautelė. Atpažinti pavyko beveik 50 skirtingų romanų, enciklopedijų, eilėraščių rinkinių. Šios knygos priklausė Spurgų šeimai – paskutiniams Kaimelio dvaro šeimininkams.

Todėl dabartiniams dvaro šeimininkams jau pavyko rasti ir įsigyti būtent tas knygas, tuos leidimus, kurie buvo skaitomi Kaimelio dvare.

„Šiandien trūksta vos kelių kūrinių ir bus pilnai atkurta Antrojo Pasaulinio karo metu užkasta dvaro bibliotekos dalis. Knygos padeda suvokti, kokia literatūra domėjosi dvaro gyventojai, o kai kurios knygos net atskleidžia dvarininkų politines pažiūras“, – kalba Karolis ir Petras ir priduria, kad su malonumu nupirktų trūkstamas knygas, jei tik atsirastų jas turinčių.

knygos kaimelio dvaras1Laukiniai gyvūnai, tikėtina barsukai, smėlio krūvos šlaite ėmė kasti tunelius ir paaiškėjo, kad toje smėlio krūvoje yra daug popieriaus likučių, suirusių knygų dalių. K. Banio nuotr.

Knygas žada eksponuoti Kaimelio dvare. Svarbu pabrėžti, kad ieškomi būtent tik tie leidimai, kurie rasti barsukų oloje. Svarbu, kad knygos būtų leistos 1918-1944 m. laikotarpiu, vėlesnių metų leidimai dvaro šeimininkams neaktualūs.

Ieškomi leidiniai: M. Rodzevičiūtės „Baisusis senelis“, Dž. F. Kuperio „Raudonasis Korsaras“, S. Zweig „AMOK“, K. Jakubėno „Šimtas vyturėlių“, J. Korczak „Džekas Kooperatininkas“, A. Diumos „Vienuolyno požemiuose“, E. R. Burroughs „Žmogus nr. 13“.

Turintys išvardintus leidinius gali kreiptis: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. arba tel.nr.: +370 655 33331.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar kalba tebėra svarbi mūsų tapatybės dalis?

klausimelis 06 02Ingrida iš Šakių:

Turime didžiuotis, jog kalbame ta kalba, kuri pati archajiškiausia. Svarbu, kad mūsų vis dar yra tiek, jog šia kalba kalbama. Galvodama apie lietuvių kalbos kitimą, pritariu vienos kalbininkės minčiai, kad kalba turi išlikti gyva. Nereikia bijoti tų dalykų, kurie į ją įsiterpia, tačiau visada privalome laikytis tvirto pagrindo, kuris mums įdiegtas – to, kas yra iš motinos lūpų atėję, iš mūsų pasakų... Būtent tą pagrindą ir turime išlaikyti. Aš savo identitetą matau tik per savo gimtąją kalbą. 

klausimelis 06 02 2

Kristina iš Zanavykų kaimo:

Lietuviai be lietuvių kalbos tiesiog neįsivaizduojama. Kalba man prigimtinis dalykas. Nors sakoma, kad mokėti daugiau kalbų vertinga, man lietuvių kalba – tai šaknys ir privilegija jomis naudotis. Bijau dėl mūsų kalbos ateities. Suprantu, kad kitimo neišvengsi, bet, anglicizmų, barbarizmų tikrai per daug... Savo tapatybę sieju su lietuvių kalba, užsienyje nepraleidžiu progos apie savo šalį, kalbą papasakoti, pataisyti, jei kas Lietuvą maišo su Latvija...

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.