Kovo 25 d. Valstybiniam mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centrui tolimesniems tyrimams buvo perduotas mamuto dantis, rastas kelkraštyje Karkazų k. (Plokščių sen.). Neeilinį radinį perdavė Vilkaviškio rajono Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centras-muziejus, kuriame darbuojasi ir kraštietė Aušra Mickevičienė. Domimės, kada ir kas rado mamuto liekaną. Lietuvoje toks radinys – ne pirmasis.
Apie perduotą neįtikėtiną radinį socialiniuose tinkluose pranešė Gamtos tyrimų centras. „Mamuto pėdsakais Sūduvoje. Kelkraštyje, Karkazų kaime (Šakių r.), rastas neeilinis radinys – mamuto dantis! Tikėtina, tai jauno mamuto liekana, kurią netrukus tyrinės mūsų Gamtos tyrimų centro mokslininkai. <...> Mamuto istorija – tai tiltas tarp praeities ir dabarties. Džiaugiamės galėdami prisidėti prie jos pažinimo!“ – dalijosi Gamtos tyrimų centras.
Pasiteiravus Gamtos tyrimų centro vyresniojo mokslo darbuotojo dr. Jono Satkūno, kada, kas rado mamuto liekaną, šis patikslino, kad mamuto dantis buvo rastas minėtame Karkazų k. apie 1978 metus.
Mokslininkas pasidalino tokia istorija: dar praeitų metų pabaigoje apie Lietuvos teritorijoje kadaise gyvenusius mamutus, atliekamus žinduolių tyrinėjimus jį kalbino LRT žurnalistai.
„Laidoje kalbantį apie mamutus mane pamačiusi Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus darbuotoja A. Mickevičienė paskambino ir pasakė, kad tarp muziejaus eksponatų turi ir mamuto dantį. Taip mamuto liekana ir buvo perduota Gamtos tyrimų centrui tolimesniems tyrimams. Mamuto dantį rado plokštietis, rinkdamas nuo pakelės akmenis. Žvyras ant kelio buvo vežtas iš Pavilkijo karjero, – tokius faktus apie radinį pateikė dr. Jonas Satkūnas. – Dabar yra net intriga, kad tame karjere galima rasti ir kitą kokią mamuto dalį.“ 
Gamtos tyrimų centro nuotr.
Mokslininkas sako, kad bus atlikti išsamūs minėto radinio – mamuto danties – tyrimai: kada žinduolis gyveno, koks amžius ir pan.
Anot dr. J. Satkūno, Gamtos tyrimų centro mokslininkai tiria gamtą dabartyje, kaip ta gamta kis ateityje, ir, aišku, tiria, kas vyko praeityje. Mokslininkas pasakojo, kad mamutai (Mammuthus primigenius) Europoje pasirodė prieš 200 tūkst. metų, o „seniausias šio žinduolio kaulo radinys Lietuvoje datuotas 50 tūkst. metų prieš dabartį“. Lietuvoje mamutų skeletų radinių rasta bene 40-yje vietovių. Pasak mokslininko, vadinamasis Vilniaus mamutas yra išskirtinis ir unikalus radinys.
„Prieš 68-erius metus vasarą Vilniuje, Antakalnyje, vykdant kanalizacijos tiesimo darbus buvo aptikti mamuto kaulai – tai didžiausias Lietuvoje ir visame Baltijos regione rastas paleontologinis radinys. Taip pat tai yra jauniausias kada nors Lietuvoje rastas mamutas su pilniausiu visose Baltijos šalyse rastu skeletu, gyvenęs prieš 13 tūkst. 800 metų, poledynmetyje. Kiti mūsų šalyje aptikti mamutų kaulai liudija žinduolius gyvenus gerokai anksčiau – net prieš 40 tūkst. metų ir daugiau“, – pasakoja J. Satkūnas ir priduria, kad pernai Baltijos jūros pakrantėje, netoli Olando kepurės, buvo rasta mamuto iltis, tiksliau, „mamuto durklo fragmentas, nes mamutai yra ne plėšrūnai“.
Pasak mokslininko, siūloma Vilniaus mamutą įamžinti – pastatyti paminklą ar informacijos stendą.
Susisiekiame ir su buvusia plokštiete, Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus muziejininke A. Mickevičiene. Ši patvirtino, kad minėtą mamuto dantį rado jos brolis Saulius Valunta. Moteris pasakojo, kad apie 1978 m. jos tėtis Vytautas Valunta mūrijo apie sodybą Plokščiuose akmeninę tvorą.
„Brolis ir kiti talkininkai išvažiavo link Karkazų rinkti akmenų iš pakelės. Ten brolis ir rado tą mamuto dantį. Mano mama buvo stomatologė, net nervus parodė. Radinį laikėm namuose, 1997 m. pradėjau dirbti muziejuje, tėvai ir padovanojo muziejui rastą mamuto dantį kaip vertingą eksponatą“, – pasakojo A. Mickevičienė ir pridūrė, kad muziejinį eksponatą Gamtos tyrimų centrui perdavė tik tolimesniam ištyrimui – nustatyti radinio amžių. Vėliau eksponatas bus grąžintas į Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centrą-muziejų.
Zigmas iš Plokščių:
