Sekmadienį Šakių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje paminėtas parapijos klebono, vicedekano kun. Vytauto Antano Matusevičiaus 60-ies metų jubiliejus bei kunigystės kelio dešimtmetis Šakiuose. Šia garbinga proga jį sveikino rajono savivaldybės meras ir parapijiečiai, kurie dėkojo už rūpestį parapija ir Dievo Žodžio skelbimą.
Šakių parapijos klebonas kun. V. A. Matusevičius, aukojęs sekmadienį padėkos šv. Mišias, savo homilijoje dalinosi pamąstymais apie tos dienos Evangelijos aiškinimus.
„Jėzus kiekvieną kartą ateina į šitą šventovę, kad susitiktų su mumis. Jis nori, kad kiekvienas priimdamas Eucharistiją išeitų atnaujinta širdimi. Kad kiekvienas žmogus iš Mišių išeitų prisikėlęs. Jėzus sako šiandien kiekvienam – aš nesmerkiu tavęs, tik eik ir daugiau nenusidėk“, – kalbėjo dvasininkas.
Pamaldose dalyvavo ir vicedekaną kun. V. A. Matusevičių sveikino rajono meras Raimondas Januševičius.
„Te Dievo dėkingumas, palaima ir sielos ramybė lydi jus kiekvieną dieną. Ačiū jums, gerb. kunige, už jūsų išmintį, kantrybę, nuoširdumą, skleidžiant šviesą ir viltį mūsų visai bendruomenei. Linkiu sveikatos ir ilgų tarnystės metų“, – kalbėjo R. Januševičius. 
Pamaldose dalyvavo ir vicedekaną kun. V. A. Matusevičių sveikino Šakių rajono meras Raimondas Januševičius. D. Pavalkio nuotr.
Parapijiečių vardu kalbėjusi Ingrida dėkojo Dievui, kad prieš dešimt metų kun. V. A. Matusevičių atsiuntė tarnystei į Šakių parapiją.
„Dėkojame už jūsų maldas, tariamas ne tik lūpomis, bet visa širdimi. Už pamokymus, kuriais mus vedate pas Dievą, už tai, kad esate toks savas, artimas, jautrus kiekvieno negandai, mokantis varge paguosti ir pasidžiaugti kiekvieno džiaugsmais. Dėkojame už begalinę kantrybę, kuklumą, mokėjimą, Evangelijos žodžiais tariant, nusilenkti mažutėliams... Sveikiname jubiliejaus proga ir linkime, kad liktumėte toks pat jaunatviškas ir energingas, kad pavyktų įgyvendinti visus sumanymus ir pasiekti visų užsibrėžtų tikslų“, – linkėjo parapijietė.
Parapijos klebonas V. A. Matusevičius nuoširdžiai dėkojo visiems sveikintojams ir už gautas žemiškas dovanas.
„Nežinau, kaip jums visiems atsidėkoti. Mišiose ir visą amžinybę dėkosiu jums. Supratau, kad nebus kada man senti. Kad jūs mane palaikysite, kad mes nuveiksime daug gražių sumanymų. Tikiuosi su jumis būti Danguje ir visą amžinybę dėkosiu Dievui už jus visus“, – jautriai kalbėjo dvasininkas.
D. Pavalkio nuotr.
Kun. V. A. Matusevičius augo Rokuose (Kauno r.), nuo 1987 m. studijavo Kauno Tarpdiecezinėje kunigų seminarijoje, kurią baigė 1992 m. ir gegužės 31 d. Marijampolės prokatedroje vyskupo Juozo Žemaičio buvo pašventintas kunigu. 2015 m. kovą vyskupas Rimantas Norvila paskyrė darbuotis Šakių šv. Jono Krikštytojo parapijoje. Dvasininkas neslepia, kad pradžia naujoje parapijoje nebuvo labai lengva, mat parapija dar nebuvo atsigavusi po jos buvusio ganytojo mirties.
„Po truputį įsivažiavau ir net nepastebėjau, kaip prabėgo dešimtmetis“, – sako klebonas ir pripažįsta, kad per dešimtmetį iššūkių buvo įvairių, vienas iš jų – COVID-19 pandemija.
„Daug žmonių po jos nesugrįžo į bažnyčią. Daugelio tikėjimas ataušo. Supasaulėjimas neaplenkė ir mūsų krašto. Vis daugiau žmonių atsitraukia nuo Dievo, – svarsto dvasininkas pateikdamas tokius skaičius: – Pirmais metais pakrikštijome apie 40 vaikų, o pernai tik devynis ar dešimt. Prieš dešimtmetį palaiminom per dešimt santuokų, o pernai tik keturias. Kaip kunigui labai gerai matyti – žemiški, praeinantys dalykai tampa svarbiausi, gyvenama šia diena ir dažniausiai siekiama medžiaginės gerovės užmirštant savo galutinį išganymo tikslą ir tikrąją gyvenimo prasmę.“
Kalbantis apie tarnystės Šakiuose dešimtmetį, kun. V. A. Matusevičius pripažįsta, kad sesių vincentiečių atvykimas buvo pats svarbiausias parapijos gyvenimo įvykis.
„Pats jų buvimas, net kasdienė kelionė mūsų gatvėmis į bažnyčią liudija, kad yra amžinybė, yra Dievas. Jų meilė Jėzui ir jo žmonėms yra svarbus tikėjimo liudijimas. Mums visiems reikia tikėjimo pavyzdžių, kurie padrąsintų, pakeltų ir sustiprintų“, – pripažįsta vicedekanas.
Dvasininkas atskleidžia, kad visgi tikinčiųjų parapijoje mažėja, kad kasmet palaidojama per šimtą parapijiečių. Kad daug jaunų žmonių kasmet išvyksta studijuoti ir gyventi kitur, o pačioje bažnyčioje liturgijos metu dominuoja vyresni ar vidutinio amžiaus žmonės. Kad Sakramentams besiruošiantys vaikai ir paaugliai rudens ir žiemos laikotarpiu dar lanko bažnyčią, o priėmę Sakramentus iš jos pasitraukia.
„Galime čia matyti tikėjimo krizę, bet turbūt svarbiausia tokios tikrovės priežastis, kad nesugebame pastatyti jaunų žmonių ant tikėjimo bėgių. Labai stinga jaunimo sielovadai pasišventusių ir įsipareigojusių vadovų“, – svarsto pašnekovas. 
D. Pavalkio nuotr.
Kun. V. A. Matusevičius vyskupo R. Norvilos 2013 m. pavasarį buvo paskirtas egzorcistu. Vicedekano teigimu, išlaisvinimo maldos, egzorcizmo prašo nedaug parapijiečių.
„Naudodamasis proga noriu paprašyti jūsų, mieli skaitytojai, maldų už kunigus egzorcistus ir jiems padedančius užtarėjus, taip pat ir už piktojo varginamus žmones. Piktoji dvasia, bet kokio blogio šaltinis, mūsų dienomis labai stipriai darbuojasi. Gaila, kad daugelis dėl savo nebrandaus tikėjimo nesugeba piktojo veikimo atpažinti ir visokias pagundas atmesti. Pavyzdžiui, labai daug žmonių galvoja, kad sekmadienį nebūtina eiti į bažnyčią. Užtenka tik kartais ten apsilankyti ir viskas bus gerai. Gi Motina Bažnyčia moko, kad be pateisinamos priežasties praleidęs sekmadienio Mišias žmogus sunkiai nusideda. Jei žmogus miršta neišpažinęs ir neapgailėjęs sunkių nuodėmių, jam pasiekti išganymą tampa neįmanoma misija. Labai paplitę visokie burtai, prietarai, okultizmas. Mūsų šiandienos kultūra persmelkta vartotojiškumo, malonumų ir vienadienių, net nuodėmingų džiaugsmų propagavimu. Tokioje terpėje piktasis jaučiasi kaip žuvis vandeny ir daug nelaimingųjų paima dvasinėn nelaisvėn“, – teigia dvasininkas.
Jo teiraujamės, kam reikalingas ir ką reiškia kalėdojimas.
„Namų aplankymas ir palaiminimas labai svarbus tiek kunigui, tiek ir šeimai. Kunigui apsilankius, į tuos namus ateina pats Dievas, kuris myli žmones ir juos laimina. Tokioje neformalioje aplinkoje gali nutikti nuostabūs dalykai. Žmonės gali artimiau susipažinti su kunigu. Pastarasis irgi geriau pažįsta savo parapijiečius, pajaučia jų šeimos aplinkybes, džiaugsmus ir rūpesčius. Visa tai dažnai kunigas peradresuoja Dievui savo maldose ar Mišių aukoje. Iš tokios bendrystės kyla visokios geros iniciatyvos, taip statoma bendruomenė ir keičiasi žemės veidas. Taip į namus ir ten gyvenančių žmonių širdis gali ateiti Ramybės Kunigaikštis – Kristus. Tokiu būdu nepastebimai žemėje plečiasi Taikos ir Meilės civilizacija“, – sako gerbiamas jubiliatas.
Dabar gavėnios metas. Pasak dvasininko, daugelis stengiasi šiuo atgailos laikotarpiu ko nors atsižadėti. Svarbus ir pasninkas – susilaikymas. Kai mažiau valgoma ar plepama, daugiau ir prasmingiau bendraujama su Dievu ir artimu.
„Tai metas susitaikyti, atsiprašyti, atkurti nutrūkusius santykius, atleisti. Svarbiausia – sugrįžti į Dievo glėbį, nes Jis laukia ir myli savo vaikus, be galo trokšta juos apkabinti ir savo meile pripildyti. Gavėnia neįsivaizduojama be sakramentinės išpažinties. Tai didysis kiekvieno žmogaus poreikis – patirti nuodėmių atleidimą, susitaikymą su Dievu, savimi pačiu ir Bažnyčia. Velyknakčio liturgijoje švenčiame Jėzaus ir visos žmonijos pergalę prieš tamsą, blogį, mirtį. Iš prisikėlusio Jėzaus šono trykšta naujo gyvenimo, naujos šviesos, gyvybės ir neišsenkančios malonės versmė. Nebijokime pas Jį ateiti ir gydantį dievišką gailestingumą priimti, – sako kun. V. A. Matusevičius ir linki parapijiečiams: – Iš širdies linkiu ir meldžiu apaštalo Pauliaus žodžiais, kad Jūsų meilė augtų pažinimu ir visokeriopu išmanymu, kad mokėtumėte ir norėtumėte pasirinkti tai, kas vertingiausia, būtumėte tyri ir be priekaišto Paskutinio teismo dieną, kupini visokeriopų Dvasios vaisių. Palaimintos gavėnios ir džiugių, ramių jums Prisikėlimo švenčių.“
Vidmantas iš Plokščių:
