Vasario 21-ąją, Tarptautinę gimtosios kalbos dieną, baigėsi 2025-ųjų Metų žodžio ir Metų posakio rinkimai. Devintą kartą surengta iniciatyva kasmet tarsi lakmuso popierėlis parodo, kuo gyvenome, dėl ko ginčijomės ir ką linkome kartoti viešojoje erdvėje. Iš viso rinkimams buvo pasiūlyti 58 žodžiai ir 75 posakiai, iš kurių galiausiai sudaryti balsavimo dešimtukai.
Portalo „Alfa.lt“ lankytojai Metų žodžiu išrinko žodį „Čiurlionis“, o Metų posakiu – „Socialinės savidestrukcijos spiralės multiplikavimas“. Komisija pirmąsias vietas skyrė žodžiui „kultūra“ ir posakiui „Plius dešimt balų“.
Internautų išrinktų žodžių penketuke po „Čiurlionio“ rikiuojasi kiti pernai aktualūs žodžiai: „trumpaprotystė“, „(ne)sureikšminkim“, „balionai“ ir „5,38“. Internautų posakių penketuke po pirmosios šalies damos posakio populiarumo sulaukė tokie posakiai: „Susitiko žmogus be kostiumo ir kostiumas be žmogaus“, „Skrendu į Niujorką, gal dar iki Vašingtono nuskrisiu“, „Mes nesame lašas“ ir „Šalin rankas nuo laisvo žodžio!“
Komisijos išrinktų posakių penketukas atrodo taip: „Plius dešimt balų“, „Balionai skrido ir, matyt, skris“, „Mes nesame lašas. Mes esame jūra“, „Susitiko žmogus be kostiumo ir kostiumas be žmogaus“, „Trijų naktų darbas“.
Žodis „Čiurlionis“ sietinas ne tik su tuo, kad 2025-ieji buvo paskelbti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio metais, o Vilniaus oro uostas pavadintas Tarptautiniu Vilniaus Čiurlionio oro uostu, bet šiemet šis žodis įgijo ir poleminę reikšmę. Savaitę tedirbusio kultūros ministro sakinys, kuriame buvo paminėta garsiojo menininko pavardė, virto ironišku vertinamuoju posakiu „dar ne Čiurlionis“. Valdantiesiems Kultūros ministeriją perdavus „Nemuno aušrai“ ir dėl to kilus protestui, ryškiausiu šio protesto ženklu tapo Čiurlionio simfoninė poema „Jūra“. Spalio 5-ąją, pagrindinę protesto dieną, šis kūrinys plačiai skambėjo visoje Lietuvoje. Kultūros svarbą ir kultūros bendruomenės susitelkimą taikliai apibūdino rašytojo, literatūrologo Rimanto Kmitos frazė – „Mes nesame lašas. Mes esame jūra.“
Neatsitiktinai komisijos Metų žodžiu tapo „kultūra“ – žodis, aprėpiantis ne tik peripetijas dėl Kultūros ministerijos, ne tik didžiulį kultūros bendruomenės protestą, bet ir platesnį požiūrį į kultūros svarbą visuomenės gyvenime. Kultūra neįmanoma be švietimo, tad visai suprantama, kodėl komisijos Metų posakiu tapo „Plius dešimt balų“, atspindintis kritišką požiūrį į dabartines mūsų švietimo problemas.
Dėmesio sulaukė ir išskirtinis kandidatas – skaičius „5,38“, kuris reiškia krašto apsaugai numatytą biudžeto BVP dalį procentais.
Rezultatai rodo, kad kalboje pasiliko aiškus pernykščių metų atspaudas apie kultūrą, švietimą, saugumą ir gynybą, taip pat ryški ir visuomenės kritika viešųjų asmenų kalboms bei veiksmams, ironija profesionalumo, atsakomybės ir padorumo stokai.
Metų žodžio ir Metų posakio rinkimus nuo 2017 m. rengia Lietuvių kalbos draugija, Lietuvių kalbos institutas ir portalas „Alfa.lt“. Organizatoriai džiaugiasi, kad kiti Metų žodžio ir Metų posakio rinkimai bus jubiliejiniai – rengiami dešimtąjį kartą.
Eduardas iš Griškabūdžio:
